Pereiti prie turinio

Airijos sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Airija
Spalvota Airijos nuotrauka padaryta iš NASA palydovo 2003 m. sausio 4 d., rytuose matoma Škotija, Meno sala ir Velsas

Airija (air. Éire, angl. Ireland) – trečia pagal dydį Europos sala, priklausanti Britų salų salynui. Sala politiškai padalinta į Airijos Respubliką, užimančią 5/6 salos ploto (pietinė, rytinė, vakarinė ir šiaurės vakarų dalis) ir Šiaurės Airiją, priklausančią Jungtinei Karalystei salos šiaurės rytuose.

Saloje gyvena apie 5,7 mln. žmonių, 4 milijonai Airijos Respublikoje ir 1,7 mln. Šiaurės Airijoje.

Pagrindinis straipsnis – Airijos geografija.
Airijos salos fizinis žemėlapis

Rytuose Airijos salą nuo Didžiosios Britanijos skiria Airijos jūra, Šv. Jurgio sąsiauris ir Šiaurės sąsiauris. Ir vakarų skalauja Atlanto vandenynas.[1]

Pakrantės kalnų žiedas supa centrinę lygumą. Aukščiausias taškas yra Karauntuhilas (Corrán Tuathail; 1041 m). Per vidurį salą kerta Šanono (air. Sionainn) upė (ilgis – 259 km). Dėl salai būdingos žalumos, švelnaus klimato ir dažno, bet silpno lietaus sala kartais vadinama „Smaragdine sala“.

Airija susideda iš keturių istorinių provincijų: Konachtas (air. Cúige Connacht), Lensteris (air. Cúige Laighean), Mansteris (air. Cúige Mhumhan) ir Alsteris (air. Cúige Uladh). Airijos respublikoje provincijos dalinamos į 32 grafystes. Šešios Alsterio grafystės priklauso Jungtinei Karalystei nuo Airijos padalinimo 1922 m. laikų. Grafysčių ribos nuo to laiko keitėsi, nors Airijos respublikoje išliko mažai pasikeitusios.

Politiškai Airija yra padalinta į:

  • Airijos Respubliką, su sostine Dublinu. Ši valstybė dažniausiai vadinama paprasčiausiai „Airija“.
  • Šiaurės Airiją, kartais vadinamą Alsteriu (nors istorinė Alsterio provincija apėmė Donegalo (air. Contae Dhún na nGall), Kavano (air. Contae Chabháin) ir Monegano (air. Contae Mhuineacháin) grafystes, kurios dabar priklauso Airijos Respublikai. Šiaurės Airija yra Jungtinės Karalystės dalis.

Prieš salos padalinimą 1920 m. Airijos aktu, sala ilgus šimtmečius buvo valdoma kaip vientisas politinis vienetas – Airijos karalystė arba Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Airijos karalystės dalis. Prieš patenkant į Anglijos valdžią Viduramžiais Airijoje egzistavo vietinės karalystės, kurios buvo suvienytos į vieną valstybę.

Kai kuriose srityse sala nėra dalinama politiniu principu, pvz., sporte. Pagrindinės religinės konfesijos – katalikai, Airijos bažnyčia ir presbiterionai taip pat turi vieningas organizacijas visoje saloje. Vieningas organizacijas visoje saloje turi ir kai kurios profesinės sąjungos, nors dalis Šiaurės Airijos profsąjungų priklauso Jungtinės Karalystės profesinių sąjungų kongresui (Trades Union Congress). Salą taip pat vienija ir daugelis kultūrinių bruožų, pvz., airių tadicinė muzika yra ta pati abiejose pusėse.

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 173