Užkirkis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Užkirkis | ||
|---|---|---|
  Užkirkis |
||
| 55°56′24″š. pl. 23°17′56″r. ilg. / 55.940°š. pl. 23.299°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šiaulių miesto savivaldybė
| |
Užkirkis – XIX–XX a. Šiaulių miesto vakarinės dalies rajonas, 1 km nuo miesto centro.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimas kilęs nuo 1850–1854 m. buvusioje Fabričnaja (dabar – Vilniaus) gatvėje už Šiaulių ekonomijos rūmų pastatytos liuteronų bažnyčios (kirchės). Kirchė nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą ir buvo nugriauta, statant universalinę parduotuvę.
Rajono pagrindine gatve ilgą laiką buvo Lauko (dabar – Žemaitės) gatvė, kurioje buvo statomi namai varguomenei, veikė keli viešnamiai. Užkirkio pakraštyje, Gubernijos dvaro laukuose nuo 1875 m. liepos 15 d. pradėtos rengti žemės ūkio parodos, kuriose dalyvaudavo ūkininkai ir dvarininkai iš visos Kauno gubernijos, Vilniaus, Vitebsko, Minsko, Suvalkų, Kuršo, Prūsijos, netgi Varšuvos ir Pavyslio gubernijų. Nuo 1879 m. parodos vykdavo kas trejus metus.
Kai 1909 m. į parodą buvo atvežtas kupranugaris, o jam laikyti buvo pastatyta daržinė, ją, o kartu ir visą parodų lauką šiauliečiai praminė Verbliūdo būda. Parodos Užkirkyje vyko iki 1938 m., kai parodų lauke pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą buvo pradėta statyti 300 lovų Miesto ligoninė. Pastatyta 1940 m. 1937 m. aikštėje vyko Kariuomenės suartėjimo su visuomene šventė.
1933 m. pagal miesto inžinieriaus Karolio Reisono projektą Sukilėlių kalnelyje pastatytas paminklas 1863 m. sukilėliams ir įrengtas Nepriklausomybės parkas. 1937–1938 m. į greta esančią aikštę perkelta turgavietė.
Užkirkyje būta archeologinio paminklo – senkapio. Jis visiškai sunaikintas statybų metu. Tik pavieniai atsitiktiniai radiniai pateko į Aušros muziejų.