Vidugiriai (Anykščiai)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Vidugiriai
[[Image:|250px]]

Vidugiriai
Koordinatės 55°39′00″š. pl. 24°55′01″r. ilg. / 55.650°š. pl. 24.917°r. ilg. / 55.650; 24.917 (Vidugiriai)Koordinatės: 55°39′00″š. pl. 24°55′01″r. ilg. / 55.650°š. pl. 24.917°r. ilg. / 55.650; 24.917 (Vidugiriai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija Troškūnų seniūnija
Gyventojų skaičius 25 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Vidùgiriai
Kilmininkas: Vidùgirių
Naudininkas: Vidùgiriams
Galininkas: Vidùgirius
Įnagininkas: Vidùgiriais
Vietininkas: Vidùgiriuose

Vidugiriai – kaimas Anykščių rajono savivaldybėje, 9 km į šiaurę nuo Troškūnų. 25 gyventojai (2001 m.). Prateka Pelyša.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasakojama, jog šioje vietoje buvę dideli miškai – girios. Tų miškų viduryje įsikūrus kaimui, taip ir kilęs Vidugirių pavadinimas. Kaimą sudarė maži kaimeliai ir viensėdžiai: Belekiai, Steponava, Šarkynė, Skumbinynė, Vitkiaučynė ir kiti. 1923 m. kaime buvo 21 sodyba – 127 gyventojai. 1935 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 224,41 ha žemės. Vidugiriuose vyravo Raišelių, Kaplerių, Inčiūrų ir Zaikauskų pavardės.

Kaime buvo Pelyšų pieninė, vėliau – grietinės nugriebimo punktas, priklausęs Surdegio pieninei, veikė P. Raišelio parduotuvė. Apie 1920 m. Antano Raišelio namuose pradėjo veikti pradžios mokykla, mokytoju dirbo Jonas Grigonis. Po keleto metų mokykla buvo perkelta į Vašuokėnų kaimą.

XX a. pirmojoje pusėje kaime nebuvo visuomeninių organizacijų, pavieniai kaimo gyventojai priklausė Troškūnuose veikusioms draugijoms. Per gegužines buvo populiarūs humoristiniai vaidinimai, kaimas garsėjo gerais dainininkais ir dainininkėmis. XX a. viduryje kaimo gyventojai aktyviai dalyvavo Vašuokėnų kultūros namų meno saviveiklos kolektyvuose, mėgo vaidinti.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Vidugirių buvo ištremti į Sibirą 34 asmenys – 7 šeimos, penkios iš jų grįžo į kaimą. 1948 m. gegužės 22 d. į Manos rajoną (Krasnojarsko kraštas, Rusija) buvo išvežta 9 asmenų Šlapelių šeima, likę gyvi šeimos nariai grįžo 1959 m. Pokario metais Vidugiriuose žuvo partizanas laisvės gynėjas Bronius Raišelis (1926–1944), Kazys Kezulas – mirė po suėmimo ir tardymo Viešintose, Mykolas Bartkus, „Ateities“ kolūkio pirmininkas Juozas Inčiūra (1895–1949).

Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Anykščių apskrities Troškūnų valsčiaus (vėliau – Troškūnų rajono) Vidugirių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Vašuokėnų apylinkės. 1949 m. liepos 15 d. kaimas įjungtas į kolūkį „Ateitis“, vėliau priklausė V. Kudirkos vardo, „Ateities“, „Gegužės 1-osios“, K. Štaro, Vašuokėnų kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Troškūnų parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę, XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje šalia jų kasant žvyrą keliams taisyti, buvo rasta kaulų ir kitokių radinių, liudijusių, jog laidoti raiteliai su žirgais. 2000 m. Vidugirių kapinėse Eligijaus Smetonos rūpesčiu pastatyti memorialiniai paminklai 1944 m. žuvusiems laisvės gynėjams broliams Baltrui ir Viktorui Gasiūnams ir Broniui Raišeliui. [2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
~1900 m. Kupiškio valsčius
19441954 m. Vidugirių apylinkės centras
1954–1963 m. Vašuokėnų apylinkė
1963–1971 m. Latavos apylinkė
1971–1995 m. Troškūnų apylinkė
nuo 1995 m. Troškūnų seniūnija


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kazys Inčiūra (1906–1974), Vidugiriuose gimęs poetas. K. Inčiūros atminimui įrengtas nedidelis muziejus – K. Inčiūros tėviškė, kuris yra kaimo pietvakariniame pakraštyje, apie 100 m į vakarus nuo Troškūnų-Viešintų kelio, prie miškelio. Prie gyvenamojo namo fasado 1976 m. pritvirtinta memorialinė lenta, viduje įrengtas ir saugomas memorialinis kambarys, kurį prižiūri ir svečius priima K. Inčiūros dukterėčia Irena Uzdrienė.
  • 1935 m. Vidugiriuose gimė farmacininkė Nijolė Šlapelytė-Svisčiauskienė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]