Tripolio grafystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Comitatus Tripolitanus
Tripolio grafystė
buvusi valstybė
Blank.png
1102 – 1289 Mameluke Flag.svg

Coat of arms of

Herbas

Location of
Kryžininkų valstybės 1135 m.
Sostinė Tortosa, Tripolis
Kalbos sirų, lotynų, graikų, arabų, sen. prancūzų, sen. normanų
Valdymo forma monarchija
Era Kryžiaus žygiai
 - Įkurta 1102 m.
 - Užkariauta 1289 m.

Tripolio grafystė (lot. Comitatus Tripolitanus) – kryžininkų valstybė, 11021289 m. gyvavusi Artimuosiuose Rytuose, dabartinėse Libano ir vakarų Sirijos žemėse. Sostinė – Tripolis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tripolio grafystę kryžininkai įkūrė I-ojo kryžiaus žygio metu, netrukus tapo Jeruzalės karalystės vasale. Pirmoji sostinė buvo Tortosa (Tartusas). 11021109 m. Raimundo IV Tulūziečio (jam žuvus 1105 m. – kitų kryžininkų) vadovaujama kariuomenė laikė apgulusi seldžiukų valdytą Tripolį, kol galiausiai sugebėjo jį užimti. Nuo tada sostinė perkelta į Tripolį.

Grafystei priklausė teritorija į šiaurę nuo Jeruzalės karalystės: maždaug nuo Maraklėjos šiaurėje iki Beiruto pietuose. Vasaliniais ryšiais grafystei priklausė Krak de Ševaljė pilis. Iš rytų juosiantys Nusarijos kalnai sudarė svarbią gynybinę grandį. Tripolio grafystė nuolat kariavo su gretimomis musulmonų valstybėmis. Vadovybė nesudarė nuoseklios dinastinės linijos – nuolat vyko grumtynės ir intrigos dėl sosto, 11891287 m. grafystę valdė Antiochijos kunigaikščiai. XIII a. antroje pusėje grafystė buvo nuniokota karų ir bado, su kitais kryžininkų valstybių likučiais prisijungė prie mongolų žygio prieš mameliukus, bet patyrė pralaimėjimą. Mameliukai nugalėjo Antiochiją, tada 1271 m. apgulė Tripolį, bet Boemundui VI pavyko išsiderėti dėl paliaubų. Visgi, kryžininkams tebepalaikant Ilchanatą kovoje prieš mameliukus, šie 1289 m. vėl apsiautė Tripolį ir galutinai jį užėmė. Tai buvo viena paskutinių kryžininkų valdų Outremere.

Santvarka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valdantįjį visuomenės sluoksnį sudarė kryžininkai ir jų palikuoniai (italų, normanų, prancūzų kilmės). Tačiau dauguma vietinių gyventojų buvo krikščionys sirai, graikai, armėnai, taip pat musulmonai arabai bei drūzai. Vyravo lotynų, senoji prancūzų, italų, taip pat buvo paplitusios graikų, arabų kalbos.[1] Pradžioje Tripolio grafystė religiškai buvo pavaldi Jeruzalės lotynų patriarchui, bet Ponso valdymo laikais persimetė ant Antiochijos patriarcho.

Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Tripolio grafystė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015