Transplantacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Transplantacija (iš lot. transplantatio – persodinimas) – audinių, organo ar organų sistemos perkėlimas į to paties organizmo kitą vietą, į tos pačios arba kitos rūšies kitą organizmą.[1] Persodinamas audinys arba organas vadinamas transplantatu, organizmas, iš kurio jis imamas, – donoru.

Yra atlikta sėkmingų šių organų transplantacijų: širdies, inkstų, kepenų, plaučių, kasos, užkrūčio liaukos, plonosios žarnos ir gimdos, taip pat šių audinių: kaulų, sausgyslių, ragenos, odos, širdies burių, nervų bei venų. Pasaulio mastais daugiausiai atliekama inkstų persodinimų, taip pat plačiai paplitę kepenų ir širdies persodinimai. Iš audinių dažniausiai persodinamos ragenos, kaulai bei sausgyslės.

Organais gali būti tiek gyvi žmonės, tiek patyrusieji smegenų mirtį ar biologinę mirtį.[2]

Transplantacijos pradininku Lietuvoje laikomas Vladas Kuzma, 1927 m. pradėjęs inksto, vėliau – šlapimtakio, žarnų, skrandžio ir tulžies pūslės transplantacijos eksperimentus.[1]

Lietuvoje transplantavimas reglamentuojamas 1996 m. lapkričio 19 d. Seimo priimto ir keliskart taisyto Audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas.[3] 2020 m. Lietuvoje atliktos 152 organų ir audinių transplantacijos: 10 širdies, 82 inkstų (iš jų trys – iš gyvo donoro), 1 plaučių, 14 kepenų ir 45 ragenų.[1]

Viena naujausių inovacijų transplantacijos srityje — 2022 m. JAV atlikta pirmoji pasaulyje sėkminga kiaulės širdies transplantacija žmogui.[4] Vis dėlto kiaulės širdį gavęs pacientas netrukus mirė, kadangi paaiškėjo, jog kiaulės širdis turėjo citomegalovirusą.[5]

Transplantacijų istorija Lietuvoje ir pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Persodintas organas ar audinys Pirmoji transplantacija pasaulyje Pirmoji transplantacija Lietuvoje
Odos lopinėlis 1869 m.
Karlas Bungeris
nežinoma
Ragena 1954 m.
(Brazilija)
1974 m.
(Kauno klinikos)[1]
Inkstas (mirusio donoro) 1950 m.
Dr. Ričardas Lovleris (Čikaga, JAV)[6]
1970 m.
(dr. Algimantas Jonas Marcinkevičius)[1]
Inkstas (gyvo donoro) 1954 m.
(JAV)[7]
1974 m.
(dr. Vytautas Antanas Kleiza)[1]
Širdis 1967 m.
(Kristijanas Barnardas, Keiptaunas, PAR)[8]
1974 m.
(dr. Vytautas Antanas Kleiza)[1]
Kepenys (gyvo donoro) 1998 m.
(Ilinojaus universiteto medicinos centras)
2007 m.
(Santariškių klinikos)[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 Transplantacija (Visuotinė lietuvių enciklopedija)
  2. Manara, A. R.; Murphy, P. G.; O'Callaghan, G. (2011). „Donation after circulatory death“. British Journal of Anaesthesia 108: i108–21. PMID 22194426. doi:10.1093/bja/aer357. 
  3. LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMOGAUS AUDINIŲ IR ORGANŲ DONORYSTĖS IR TRANSPLANTACIJOS ĮSTATYMAS, 1996 m. lapkričio 19 d. Nr. I-1626, Vilnius (Lietuvos Respublikos Seimas)
  4. „University of Maryland School of Medicine Faculty Scientists and Clinicians Perform Historic First Successful Transplant of Porcine Heart into Adult Human with End-Stage Heart Disease“. University of Maryland Medical Center (U.S). 2022-01-10. 
  5. Maya Yang (2022-05-06). „Man who received landmark pig heart transplant died of pig virus, surgeon says“. The Guardian. 
  6. „R.H. Lawler, Pioneer of Kidney Transplants“. The New York Times. 1982-07-27. Nuoroda tikrinta 2013-12-25. 
  7. „A Science Odyssey: People and Discoveries: First successful kidney transplant performed“. PBS. Nuoroda tikrinta 2013-12-25. 
  8. „A Science Odyssey: People and Discoveries: First successful kidney transplant performed“. PBS. Nuoroda tikrinta 2013-12-25.