Užkrūčio liauka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Užkrūčio liauka, arba čiobrialiaukė (lot. thymus) – į dvi skiltis padalinta belatakė liauka, esanti krūtinės ląstoje, už krūtinkaulio Atlieka svarbią funkciją, kūnui reaguojant į infekciją. Ji svarbi imuninio atsako vystymuisi ir limfoidinio audinio gamybai. Užkrūčio liaukoje subręsta kaulų čiulpų ląstelės, vadinamos kamieninėmis ląstelėmis, o viena jų grupė, T limfocitai, yra priklausomi nuo liaukos. Tai labai svarbios kūno lastelės, kurios gamina antikūnius. Liauka ypač didelė būna vaikystėje. Lytiškai subrendus ji palaipsniui mažėja. Liauką supa jungiamojo audinio kapsulė, kurios ataugos įsiskverbia į vidų ir padalija į netaisyklingas skilteles. Vidų užpildo parenchima, sudaryta iš epitelinių ląstelių.

Užkrūčio liauka gamina biologiškai aktyvią medžiagą timoziną, kuris svarbus T limfocitų gamybai kaulų čiulpuose. Nesubrendę T limfocitai iš kaulų čiulpų migruoja į užkrūčio liauką, ten baigia vystytis ir kraujotakos bei limfine sistema pasklinda po visą kūną.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Užkrūčio liauka buvo žinoma jau senovės graikams, kurie ją vadino θυμός (thumos), reiškiančio širdis, siela, troškimas, gyvenimas. Greičiausiai taip buvo vadinama dėl liaukos padėties krūtinėje, kur manyta išgyvenami visi jausmai. Kitas užkrūčio liaukos pavadinimas čiobrialiaukė irgi kilęs iš graikų kalbos žodžio θυμός (thyme) reiškiančio čiobrelis (greičiausiai dėl liaukos panašumo į čiobrelių pluoštą). Romėnų gydytojas Klaudijus Galenas pirmasis nustatė, jog šio organo dydis keičiasi su amžium. Manyta, jog užkrūčio liauka neatlieka svarbios funkcijos ir yra tik ,,limfocitų kapinės”. Tačiau 1961 metais Jacques Miller atrado šios liaukos svarbą imuninei systemai. Šiais laikais imunologijos pasiekimai leido suprasti kaip T-limfocitai subręsta užkrūčio liaukoje.

Anatomija ir sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Užkrūčio liauką sudaro dvi (kairioji ir dešinioji) pailgos, asimetrinės, kartais tarp savęs suaugusios, pilkai rožinės spalvos skiltys, kurių paviršius nežymiai skiltėtas. Liaukos masė per visą gyvenimą kinta: naujagimio liauka sveria 13 g, 15 metų vaiko 35 g, suaugusio 5 g, senatvėje perauga riebalais. Užkrūčio liauka yra už krūtinkaulio, viršutinio tarpuplaučio priekyje, prieš širdies stambiųjų kraujagyslių pluoštą ir gerklę. Kartais viršutiniai skilčių galai iškyla į kaklo sritį.

Liauką supa ir jos stromą sudaro plona jungiamojo audinio kapsulė, kurios ataugos įsiskverbia į jos masę ir padalija ją į netaisyklingos formos skilteles. Jų kontūrai matyti liaukos paviršiuje. Tarpskiltelinėmis pertvaromis į liauką įsiskverbia kraujagyslės, limfagyslės ir nervai. Skiltelių viduje yra liaukos parenchima, kurią sudaro šakotos (su ataugomis) epitelinės ląstelės. Jos suformuoja į korį panašius erdvinius tinklus, kuriuose yra daug limfocitų. Jų koncentracija skiltelių pakraščiuose yra labai didelė, todėl pakraščiai yra tamsesni ir vadinami žieve. Skiltelių centre limfocitų mažiau, todėl ši sritis yra šviesesnė ir vadinama šerdimi. Joje yra nedidelės epitelioretikulocitų grupės vadinamos užkrūčio liaukos kūneliais.

Funkcijos[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbiausia užkrūčio liaukos funkcija - T limfocitų diferenciacija. Iš kaulų čiulpų limfocitai kaip nesubrendę limfoblastai nusėda skiltelių pakraščiuose, iš ten bręsdami slenka į skiltelių centrą. Bręstant vyksta T limfocitų diferenciacija, t. y. imunokompetencijos įgijimas. Jos metu T limfocitų paviršiuje suformuojamos įvairios molekulių grupės, kurios yra skirtos antigenams atpažinti. Tos molekulių grupės vadinamos T limfocitų receptoriais. Taigi diferenciacijos metu susiformuoja daug limfocitų su skirtingais receptoriais, kurie gali atpažinti tokią pačią gausybę savitųjų antigenų. Besiformuojančius limfocitus epitelioretikiulocitai atskiria nuo kraujo hematotimine užtvara, kurioje yra daug savų antigenų, galinčių ,,išmokyti” naikinti savus audinius. Jeigu taip atsitinka ,,neišmokę” atskirti savą nuo svetimo T limfocitai žūsta, juos sunaikina užkrūčio liaukos makrofagai. Tačiau jeigu tokie limfocitai patenka į kraujotaką, jie tampa autoalerginių ligų priežastis.

Užkrūčio liaukos kūneliai[taisyti | redaguoti kodą]

Jie yra siejami su liaukos endokrinine funkcija, nes gamina tris hormonus: timopoetiną, timoziną, limfopoetiną. Timopoetinas skatina kamieninių limfocitų virsmą T limfocitais.Timozinas stimuliuoja T limfocitų brendimą ir diferenciaciją užkrūčio liaukoje. Limfopoetinas reguliuoja limfocitų dauginimosi procesą limfoidinio audinio telkiniuose.

Ligos[taisyti | redaguoti kodą]

Imunodeficitas[taisyti | redaguoti kodą]

Kartais pasitaiko, kad gimęs kūdikis neturi užkrūčio liaukos. Dėl to atsiranda T limfocitų sistemos ląstelinio imuniteto trūkumas (imuniteto deficitas). Toks kūdikis būna labai neatsparus dažnai serga kvėpavimo, virškinimo sistemos ligomis, odos ligomis.

Vėžys[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Timoma
  2. T limfocitų limfoma
  3. Retesni vėžiniai susirgimai (kraujagyslių, nervinių ląstelių kilmės)

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]




Vikiteka