Tomas Dambrauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Tomas Dambrauskas
Gimė 1899 m. spalio 14 d.
Rūda, Gižų valsčius
Mirė 1943 m. balandžio 21 d. (43 metai)
Vorkutos lageris, Komija, Rusija
Sutuoktinis (-ė) Marija Magdalena Aleksandravičiūtė
Vaikai Liudas, Romas
Veikla tarnautojas, savivaldybininkas, žurnalistas, redaktorius, visuomenininkas
Pareigos Kretingos burmistras

Tomas Dambrauskas (1899 m. spalio 14 d., senuoju stiliumi spalio 2 d., Rūdoje, Gižų valsčius1943 m. balandžio 21 d. Vorkutos lageryje, Komija, Rusija) – Lietuvos žurnalistas, redaktorius, Kretingos burmistras, savivaldybininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Spaudoje bendradarbiavo nuo 1920 m. 19221923 m.Lietuvos žinios“ korespondentas, pranešdavo žinias iš lietuvių–lenkų fronto. 19241927 m. bendradarbiavo leidiniuose „Rytas“, „Rygos balsas“, JAV lietuvių laikraštyje „Vienybė“. 1928 m. faktiškai redagavo laikraštį „Šiaulietis“. 1931 m. organizavo ir redagavo pirmąjį Palangos laikraštį „Palangos pajūris“. 1934 m. laikraščio „Lietuvos aidas“ korespondentas Kretingoje, bendradarbiavo „Lietuvos keleivyje“, „Tautos ūkyje“, „Trimite“, „Žemaičių prieteliuje“. 1934 m. priimtas į Lietuvos žurnalistų sąjungą. Pasirašinėjo slapyvardžiu P. A. Rūstusis.[1]

Dirbo policijos tarnautoju Šiauliuose. Nuo 1930 m. Kretingos miesto valdybos sekretorius, burmistro padėjėjas. 19341940 m. Kretingos miesto burmistras, Kretingos apskrities tarybos narys, nuo 1935 m. – apskrities tarybos pirmininkas. Jo vadovavimo metu pastatyta moderni šešių skyrių pradinė mokykla (1939 m. tapusi valstybinės Šventosios Vytauto Didžiojo gimnazijos Kretingos padaliniu), miesto taryba nutarė įsigyti ir modernizuoti Kęstučio gatvėje buvusią elektros stotį. Šalia jos pastatyta nauja gaisrinė, o antrame pastato aukšte įsikūrė burmistras ir miesto valdyba. Burmistro rūpesčiu miestui buvo užsakytas naujas herbas – išdidžiai stovintis liūtas (autorius Antanas Aleksandravičius).[2]

Aktyvus visuomeninių organizacijų narys. Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos būrio valdybos pirmininkas,[3] 1935–1940 m. – Lietuvių tautinio jaunimo „Jaunoji Lietuva“ sąjungos Kretingos rajono valdybos spaudos ir propagandos vadovas,[4] Lietuvių tautininkų sąjungos Kretingos miesto apylinkės valdybos narys,[5] 1938 m. – Lietuvos nepriklausomybės 20-mečio minėjimo šventės Kretingos komiteto pirmininkas,[6] Šv. Vincento Pauliečio draugijos Kretingos skyriaus revizijos komisijos narys.[7]

1940 m. liepos 14 d. suimtas. Kalintas Kretingoje, Kaune, Vilniuje. 1941 m. kovo 1 d. nuteistas 8 metams lagerio, birželį iš Lukiškių kalėjimo išvežtas į Vorkutpečlagą (Komija).[8]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 95 psl.
  2. Julius Kanarskas. Kretingos burmistrai. - Pajūrio naujienos - 1994, lapkričio 22. - P. 2
  3. Trimitas - 1931, gruodžio 24. - P. 1035
  4. Lietuviai tautininkai – komunistų kankiniai. - Čikaga, 1988. - P. 36
  5. Vakarai - 1939, kovo 3. - P. 4
  6. Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmetis Kretingoje. - Vakarai - 1939, vasario 20. - P. 4
  7. Kas katalikams žinotina. - Kretinga: Pranciškonų vienuolynas, 1935. - P. 28
    Šv. Vincento Pauliečio draugijos Kretingos skyriaus darbai. - Kretinga, 1938. - P. 15
  8. Lietuvos gyventojų genocidas, 1939–1941. - Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 1999. - T. 1 (A-Ž). - P. 222

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]