Tirpi kava
Tirpi kava – nealkoholinis gėrimas, gaunamas iš kavos ekstrakto.
Šis gėrimas daugiau naudojamas, kaip pigus, greitai pagaminamas tradicinės kavos pakaitalas. Dažnai tokia kava reklamuojama, kaip „natūrali“, tačiau nei skoniu bei kvapu neprilygsta iš kavos pupelių gaminamai kavai. Miltelių kokybė priklauso nuo kavos, iš kurios gaminamas ekstraktas, rūšies.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Tirpią kavą 1890 m. išrado Naujosios Zelandijos mokslininkas David Strand von Invercargill. Dažnai sumaišoma, kad tirpią kavą išrado japonų mokslininkas Satori Kato, dirbęs Čikagoje 1901 m. Jungtinės Karalystės mokslinis žurnalas „New Scientist“ tvirtina, kad tirpi kava buvo pagaminta užsakius armijai [1].
1903 m. Liudvikas Roseliusas (Ludwig Roselius) sukūrė dekavanizacijos procesą. 1906 m. anglų chemikas Džordžas Konstantinas Vašingtonas (George Constant Washington), gyvenęs Gvatemaloje, sukūrė pirmą tirpią kavą, tinkančią masinei gamybai. 1909 m. jis rinkai pateikė „Red E Coffee“ – pirmąją komercinę tirpią kavą.
1938 m. pasirodė pirma tikrai plačiai vartojama tirpios kavos rūšis – Nescafe, kaip bendras firmos Nestle ir Brazilijos vyriausybės rezultatas. Produktas greitai tapo populiarus JAV, o po Antrojo pasaulinio karo paplito visame pasaulyje.
Gamyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvairių technologinių procesų pagalba kava suliesinama ir tampa milteliais ar granulėmis. Ją sumaišius su karštu vandeniu gaunamas gėrimas, pagal skonį artimas natūraliai kavai. Kai kuriose tirpios kavos rūšyse be savos dehidratacijos dar vykdoma ir dekavanizacija – sumažinamas kofeino kiekis.
Taip pat žinoma, kad yra mažiausiai viena kavos rūšis, kuri parduodama kaip koncentruotas tirpalas.
Savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pranašumai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tirpi kava pranašesnė už natūralią, tuo, jog ji daug paprasčiau ir greičiau ruošiama, taip pat dėl jos ilgo saugojimo laiko (dėl garavimo natūrali kava greitai praranda aromatą).
Trūkumai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymiai silpnesnis, negu natūralios kavos aromatas. Paskutiniu metu ypatingai brangių rūšių kavos gamintojai kovoja su tuo, pridėdami dirbtinį ar natūralų kavos sviestą.
Tirpios kavos, ypač pigių rūšių, skonis žymiai skiriasi nuo natūralios.
Milteliai sugeria drėgmę ir pašalinius kvapus, nuo to pablogėja gėrimo skonis, todėl tirpi kava turi būti laikoma sandariai uždengta.
Vartojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sausos kavos paprastai imama 40-60 g (6-8 arbatiniai arba 2-3 valgomieji šaukštai) vienam litrui vandens, t. y. kava sudaro 4-6 % vandens. Galima įdėti druskos, tačiau ne daugiau kaip porą kristalėlių į litrą vandens ir tik į tą kavą, kuri geriama su pienu arba grietinėle – į juodą tirpią kavą jos visai nededama.
Gėrimo savybės priklauso nuo virimo būdo, kurių yra labai daug. Ilgai arba keletą kartų virusi kava skaidosi ir išskiria kofeiną, taniną, dažančias medžiagas, netenka kvapo, pablogėja jos skonis. Nerekomenduojama gerti tokios kavos, nes ji gadina apetitą, žaloja sveikatą.