Pereiti prie turinio

Tikrinis blizgutis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ganoderma lucidum
Tikrinis blizgutis (Ganoderma lucidum)
Tikrinis blizgutis ( Ganoderma lucidum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Kempiniečiai
( Polyporales)
Šeima: Blizgutiniai
( Ganodermataceae)
Gentis: Blizgutis
( Ganoderma)
Rūšis: Tikrinis blizgutis
( Ganoderma lucidum)
Index Fungorum
Binomas
Ganoderma lucidum
(Curtis) P. Karst., 1881
Sinonimai
Boletus castaneus
Boletus crustatus
Boletus dimidiatus
Boletus flabelliformis
Boletus lucidus
Boletus laccatus
Boletus ramulosum
Boletus rugosus
Boletus supinus
Boletus vernicosus
Boletus verniceus
Agaricus lignosus
Agarico-igniarium trulla
Agaricus pseudoboletus
Grifola lucida
Ganoderma lucidum
Ganoderma pseudoboletus
Ganoderma japonicum
Ganoderma ostreatum
Ganoderma nitens
Ganoderma mongolicum
Fomes lucidus
Fomes japonicus
Polyporus lucidus
Phaeoporus lucidus
Placodes lucidus
Polyporus laccatus
Polyporus japonicus
Scindalma japonicum

Tikrinis blizgutis (Ganoderma lucidum) – blizgutinių šeimai priklausantis, nevalgomas grybas. Dėl savo retumo yra saugotinas ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Marijampolės rajone dažnesnis, kituose rajonuose retesnis. Sukelia „baltąjį medienos puvinį“.

Vaisiakūniai 5-20 cm skersmens, apskriti arba pusiau apskriti, inkstiški, vėduokliški ir kitokio pavidalo, su šoniniu, ekscentriniu, rečiau centriniu kotu. Kepurėlė ir koto paviršius blizgantis lyg nulakuotas, gelsvai raudonas, vyšninės arba raudonai juodos spalvos. Kotas 5-15 cm ilgio, 1-2 cm storio. Vamzdeliai vienasluoksniai, rečiau iš 2-3 sluoksnių, 0,5-2 cm ilgio. Poros apskritos, ochrinės spalvos, paspaudus patamsėja, išdžiūvusių vaisiakūnių gelsvos. Trama kamštiška, šviesiai gelsva arba gelsva. Sporos gelsvai kiaušiniškos, karpotos, su dvigubu apvalkalėliu, nupjauta viršūne, 7-12x6-8 μm.

Daugiametis, auga lapuočių ir mišriuose miškuose, parkuose, ypač ant lapuočių medžių kelmų ir išvartų, pasitaiko ir ant spygliuočių medžių. Dažniausiai randami ant juodalksnių, eglės kelmų.

  • Vincentas Urbonas, „Lietuvos grybų atlasas“, Kaunas „Lututė“, 2007 m., (423 psl.) ISBN 978-9955-692-59-1