Pereiti prie turinio

Lieplaukė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lieplaukė

Lieplaukės bažnyčios šventoriaus Didieji vartai (1854 m.)
Lieplaukė
Lieplaukė
55°58′05″š. pl. 22°06′18″r. ilg. / 55.968°š. pl. 22.105°r. ilg. / 55.968; 22.105 (Lieplaukė)
ApskritisTelšių apskrities vėliava Telšių apskritis
SavivaldybėTelšių rajono savivaldybės vėliava Telšių rajono savivaldybė
SeniūnijaRyškėnų seniūnija
Gyventojai (2021)204
Vietovardžio kirčiavimas [1]
(1 kirčiuotė)
Vardininkas:Líeplaukė
Kilmininkas:Líeplaukės
Naudininkas:Líeplaukei
Galininkas:Líeplaukę
Įnagininkas:Líeplauke
Vietininkas:Líeplaukėje
Istoriniai pavadinimairus. Леплавки[2], lenk. Lepławki
VikitekaLieplaukė

Lieplaukė – kaimas vakariniame Telšių rajono savivaldybės pakraštyje, 10 km nuo Telšių, pačiame Lieplaukės duburio centre, prie geležinkelio Klaipėda–Šiauliai. Seniūnaitijos, parapijos centras. Yra Lieplaukės geležinkelio stotis, per Lušinę nutiestas Lieplaukės geležinkelio tiltas (1932 m.). Stovi medinė Lieplaukės Šv. Jurgio bažnyčia (1863 m.) su varpine (1854 m.), yra veikiančios parapinės kapinės (1797 m.) ir neveikiančios II kapinės. Veikia Lieplaukės pagrindinė mokykla, biblioteka. Gretimame Brizgių kaime yra Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių kapavietė.

Gyvenvietę supa Alsėdžių-Pagermantės miškai, juosia iš rytų pietiniu bei vakariniu pakraščiu pratekanti Lušinė, žemupyje vadinama Sruoja. 2 km į šiaurės vakarus nuo Lieplaukės tyvuliuoja Alsėdžių ežeras. Iš šiaurės rytų prie Lieplaukės prieina Germanto kraštovaizdžio draustinis. Rytuose yra Kuodžių alkakalnis, vadinamas Vorkalniu.[3] Pietryčių pusėje yra Prebuto kalnas. Šiaurės vakarų pakraštyje geležinkelis kerta Stovylo kalną.

Šv. Florijono koplytstulpis – Nepriklausomybės paminklas (1918–1928) su „Aušros“ ąžuolu (statė I. Milašius).[4]
Atminimo akmuo Antrojo pasaulinio karo aukoms prie geležinkelio pervažos, Brizgiuose (statė V. Rumbutis).
Bendruomenės centras (buvusi mokykla).

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietė žinoma nuo viduramžių, pirmą kartą paminėta 1253 m. Kuršo dalybų aktuose kaip Leypiaseme, kuomet priklausė Ceklio žemei (Livonijos ordinui atitekusiai daliai). 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijai. 1432 m. rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Žemaičių vyskupo stalo valdos Lieplaukės dvaras. 1475 m. spalio 29 d. vyskupas Baltramiejus Svirenkavičius būdamas Lieplaukės dvare fundavo Alsėdžių bažnyčią ir parapiją. XVI a. pradžioje įsteigus dvarą Alsėdžiuose, 1503 m. Lieplaukės dvaras perduotas valdyti iki gyvos galvos italui Marijui Viterbiečiui.

1621 m. vyskupas Stanislovas Kiška pastatė Lieplaukės bažnyčią. 1773 m. prie bažnyčios įsteigta Švč. Mergelės Marijos Belaisvių Vaduotojos brolija su ketvirčių šventėmis. 1803 m. per Marijos Gimimo šventę šioje bažnyčioje J. A. Pabrėža skaitė savo pamokslą. 1844 m. įkurta Lieplaukės parapija. 1863 m. baigta įrengti perstatyta Šv. Jurgio bažnyčia (atnaujinta 1927 m.). Didžioji dalis bažnyčios įrangos (4 altoriai iš 5, krikštykla, sakykla, 2 klausyklos, dalis klaupkų, nešiojamieji altorėliai, procesiniai būgnai) pagaminta XVIII a. antrojoje pusėje.[reikalingas šaltinis]

1637 m. inventoriuje Lieplaukė paminėta kaip miestelis, turintis 15 dūmų, su 4 amatininkais, išsidėstęs abejose turgaus aikštės pusėse.[5] Per Šiaurės karą miestelis labai nukentėjo. 1778 m. pirmą kartą paminėta naujai pastatyta Lieplaukės karčema ir malūnas Germontupyje. 1790 m. Lieplaukės miesteliui suteikta valdovo privilegija rengti trijų dienų prekymetį (balandžio 23 d. per Jurgines). 1863 m. gegužės 30 d. kilęs gaisras sunaikino Lieplaukės karčemą, Bernotavo valsčiaus raštinę su bylomis, špitolės, bažnyčios tarnų namo bei 5 miestelėnų ūkius ir pareikalavo 5 žmonių gyvybių.

1922 m. įsteigtas Lietuvių katalikių moterų draugijos Lieplaukės skyrius. 1925 m. špitolėje įsteigta pašto agentūra (vad. vargonininkas S. Batoras, nuo 1930 m. – Pranciškus Narmontas). 1928 m. turgaus aikštės šiauriniame gale pastatytas Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės paminklas – šv. Florijono koplytstulpis (atnaujintas 1976, 2002 m.) ir aplink jį pasodinti 4 medžiai, iš kurių išliko vienintelis „Aušros“ ąžuolas. 1928 m. įsteigtas Lietuvių katalikų blaivybės draugijos Lieplaukės skyrius (vad. mokytojas Leonas Simanauskas). Miestelyje veikė Lietuvos šaulių sąjungos kuopa, pavasarininkų kuopa, angelaičių skyrius, Ūkininkų sąjungos skyrius (vad. kun. Jonas Strikas), Švč. Sakramento draugija (vad. kun. Jonas Strikas), bažnytinis choras (vad. L. Gedgaudas). Iki Antrojo pasaulinio karo miestelyje buvo nedidelė žydų bendruomenė, turėjusi savo maldos namus.

Sovietų okupacijos metais Lieplaukė buvo Anulėnų tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė (nuo 1959 m.),[3] vėliau – "Masčio" tarybinio ūkio gamybinis skyrius. Veikė parduotuvė, klubas - skaitykla (nuo 1951 m.), felčerių - akušerių punktas, vaistinė.

1886 m. įsteigta pradžios mokykla, 1949–2002 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 2002 m. Lieplaukės pagrindinė mokykla. 2004 m. įkurta Lieplaukės bendruomenė. 2018 m. įkurta Lieplaukiškių draugija.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919–1950 m. Telšių valsčius Telšių apskritis
1950–1963 m. Lieplaukės apylinkės centras Telšių rajonas
1963–1995 m. Telšių apylinkė
1995– Ryškėnų seniūnija Telšių rajono savivaldybė

Gyventojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1637 m. buvo 15, 1713 m. – 1 , 1733 m. – 7, 1846 m. – 17 kiemų.

Demografinė raida tarp 1846 m. ir 2021 m.
1846 m. 1867 m.*[2] 1884 m.[6] 1902 m.[7] 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10]
102 145 145 340 327 360 409
1978 m.[11] 1979 m.sur.[12] 1986 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur.[17]
363 379 281 262 293 258 204
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lieplaukėje gimė:

Lieplaukėje mokėsi:

Lieplaukėje gyveno:

  • Ignacas Milašius (1874–1947) – knygnešys, šv. Florijono koplytstulpio statytojas.

Lieplaukėje palaidoti:

  • Jonas Smilgevičius (1894–1984) – Lietuvos inžinierius energetikas, Nemuno hidroelektrinių projektų autorius.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 1 2 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 39 psl.
  3. 1 2 Lieplaukė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 140 psl.
  4. ↑ „Koplytėlė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  5. ↑ Alvydas Ivoncius, Ant septynių kalvų, Kalvotoji Žemaitija, 2017-04-10. Nuoroda tikrinta 2025-03-28.
  6. ↑ Lepławki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 152 psl. (lenk.)
  7. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. ↑ Lieplaukė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 353 psl.
  10. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. ↑ Lieplaukė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 522 psl.
  12. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. ↑ Kazys Misius ir kt. Lieplaukė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 542
  14. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  17. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Lieplaukė prie Germanto: Lieplaukės 750 metų minėjimo proga (sud. Leonas Jovaiša). – V.: Agora, 2003. – 87 p.: iliustr. – ISBN 9986-633-66-4
  • Narmontaitė – Girdžiūnienė, Apolonija. Pasižvalgius po Žemaitiją. – Telšiai, 2017 m. – 313 p.
  • Narmontaitė – Girdžiūnienė, Apolonija. Pasižvalgius po Žemaitiją. Antroji knyga. – Telšiai, 2018 m. – 179 p.
  • Narmontaitė – Girdžiūnienė, Apolonija. Pasižvalgius po Žemaitiją. Trečioji knyga. – Telšiai, 2021 m. – 183 p.
  • Petrikas, Rimantas. Lieplaukės krašto gyventojų istorijos. 2021 m. – 128 p.
  • Juzumas, Vincentas. Žemaičių vyskupijos aprašymas. – Varniai, 2013 m. – ISBN 978‐ 609-95591-0-0
  • Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė. T. 2. Rietavas, Tverai, Kantaučiai, Lieplaukė, Medingėnai, Žlibinai (sud. Adomas Butrimas). – Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005 m. – 283 p. – ISBN 9955624221, 9955624280
  • Lieplaukė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 88 psl.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lieplaukė&oldid=7762391"