Vembūtų apylinkė
55°53′š. pl. 22°20′r. ilg. / 55.89°š. pl. 22.34°r. ilg.
.svg){kind=small} Vembūtų apylinkė
| ||
| Centras | Vembūtai (1950–1954) Kveiliai (1954–) Gečiai (1959?–1963) | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Telšių valsčius | |
| Apskritis | Telšių apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Telšių rajonas (1950–1963) | |
| Sritis | Klaipėdos sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Viešvėnų seniūnija | ||
Vembūtų apylinkė (arba Vembutų apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės vakarų Lietuvoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Telšių valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Telšių rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Viešvėnų apylinkės, dalis Rudupių apylinkės ir dalis Eidžiotų apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Vembūtų apylinkė prijungta prie Viešvėnų apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Pergalės“ ir „Tarybų Lietuvos“ kolūkiai [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
54,7 | „Pergalės“ kolūkis, „Tiesos“ kolūkis, „Tarybų Lietuvos“ kolūkis [5] | 26 kaimai, 2 vienkiemiai | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 157
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 7
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 47–48
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 56–57
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 480