Taručiai (Rokiškis)
| Taručiai | ||
|---|---|---|
  Taručiai |
||
| Koordinatės | 56°08′49″š. pl. 25°16′52″r. ilg. / 56.147°š. pl. 25.281°r. ilg.Koordinatės: 56°08′49″š. pl. 25°16′52″r. ilg. / 56.147°š. pl. 25.281°r. ilg. | |
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė |  Rokiškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Pandėlio seniūnija | |
| Gyventojų | 13 | |
Taručiai – kaimas Rokiškio rajono savivaldybėje, 1 km į pietus nuo Suvainiškio, Latvijos pasienyje, Taručių šilo ir Suvainiškio telmologinio draustinio rytiniame pakraštyje, abipus rajoninio kelio 3647 Pandėlys–Suvainiškis . Yra kaimo turizmo sodyba, tvenkinys, vynuogynas.[2]
Pro kaimą Pirmojo pasaulinio karo metais nutiestas Skapiškio–Suvainiškio siaurasis geležinkelis (veikė iki 1961 m.); Taručiuose buvo įrengta Suvainiškio II (vėliau Suvainiškio) stotis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimo įkūrimo data nežinoma. 1560 m. Taručiai jau buvo, priklausė Panemunio grafams. Kaimo rytinėje ir vakarinėje pusėse buvę beužanką ežerai. Per kaimą link Neretų dvaro (dabartinėje Latvijoje) ėjo vieškelis į Rygą. Pirmojo pasaulinio karo metu susprogdinus tiltą per Neretos upelį, į Rygą pradėta važiuoti per Suvainiškį. Prie kelio stovėjusi didelė smuklė; sovietmečiu, tiesinant kelio posūkį, smuklės vieta sunaikinta. Kaimą net tris kartus siaubė gaisrai: kada buvo pirmas gaisras, nežinoma, antras gaisras siautėjo ~1780 m., trečias – 1944 m. Tarpukariu kaime veikė didelis malūnas, vilnų karšykla, milų vėlykla, kalvė, buvo 27 sodybos, dauguma ūkių turėjo po 10–15 ha žemės. Sovietmečiu priklausė Suvainiškio kolūkiui.[3]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||
| 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 163 | 117 | 71 | 44 | 39 | 33 | 23 | 13 | ||
| |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
- ↑ Vynuogynai ir vyno ūkiai Lietuvoje: kai hobis tampa verslu, Kauno diena, 2017-04-28. Nuoroda tikrinta 2020-07-01.
- ↑ E. Jakubėnas, V. Samulėnaitė, R. Šimėnienė, Suvainiškis ir jo apylinkės, p. 210, 213, 349, 350. Vilnius 2014. Suarchyvuotas originalas, 2020-06-14. Nuoroda tikrinta 2020-07-01.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.