Taručiai (Rokiškis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Taručiai
Taručiai.jpg
Vyndario kaimo turizmo sodyba "Roksala" Taručiuose

Taručiai
Koordinatės 56°08′24″š. pl. 25°16′30″r. ilg. / 56.140°š. pl. 25.275°r. ilg. / 56.140; 25.275 (Taručiai)Koordinatės: 56°08′24″š. pl. 25°16′30″r. ilg. / 56.140°š. pl. 25.275°r. ilg. / 56.140; 25.275 (Taručiai)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Rokiškio rajono savivaldybės vėliava Rokiškio rajono savivaldybė
Seniūnija Pandėlio seniūnija
Gyventojų skaičius 13 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Tarùčiai

Taručiai – kaimas Rokiškio rajono savivaldybėje, 1 km į pietus nuo Suvainiškio, Latvijos pasienyje, Taručių šilo ir Suvainiškio telmologinio draustinio rytiniame pakraštyje, abipus rajoninio kelio  3647  PandėlysSuvainiškis . Yra kaimo turizmo sodyba, tvenkinys, vynuogynas.[2]

Pro kaimą Pirmojo pasaulinio karo metais nutiestas Skapiškio–Suvainiškio siaurasis geležinkelis (veikė iki 1961 m.); Taručiuose buvo įrengta Suvainiškio II (vėliau Suvainiškio) stotis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo įkūrimo data nežinoma. 1560 m. Taručiai jau buvo, priklausė Panemunio grafams. Kaimo rytinėje ir vakarinėje pusėse buvę beužanką ežerai. Per kaimą link Neretų dvaro (dabartinėje Latvijoje) ėjo vieškelis į Rygą. Pirmojo pasaulinio karo metu susprogdinus tiltą per Neretos upelį, į Rygą pradėta važiuoti per Suvainiškį. Prie kelio stovėjusi didelė smuklė; sovietmečiu, tiesinant kelio posūkį, smuklės vieta sunaikinta. Kaimą net tris kartus siaubė gaisrai: kada buvo pirmas gaisras, nežinoma, antras gaisras siautėjo ~1780 m., trečias – 1944 m. Tarpukariu kaime veikė didelis malūnas, vilnų karšykla, milų vėlykla, kalvė, buvo 27 sodybos, dauguma ūkių turėjo po 10–15 ha žemės. Sovietmečiu priklausė Suvainiškio kolūkiui.[3]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10]
163 117 71 44 39 33 23 13


Vaizdas nuo Pandėlio–Suvainiškio kelio į buvusią siaurojo geležinkelio stotį

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Vynuogynai ir vyno ūkiai Lietuvoje: kai hobis tampa verslu, Kauno diena, 2017-04-28. Nuoroda tikrinta 2020-07-01.
  3. E. Jakubėnas, V. Samulėnaitė, R. Šimėnienė, Suvainiškis ir jo apylinkės, p. 210, 213, 349, 350. Vilnius 2014. Suarchyvuotas originalas, 2020-06-14. Nuoroda tikrinta 2020-07-01.
  4. Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.