Suvainiškio pelkė

Koordinatės: 56°8′58″ š. pl. 25°13′11″ r. ilg. / 56.14944°š. pl. 25.21972°r. ilg. / 56.14944; 25.21972
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

56°8′58″ š. pl. 25°13′11″ r. ilg. / 56.14944°š. pl. 25.21972°r. ilg. / 56.14944; 25.21972 Suvainiškio pelkė – pelkė (daugiausia raistinė ir plynraistinė žemapelkė) šiaurės rytų Lietuvoje, Rokiškio rajone, 12 km į šiaurę nuo Pandėlio, 2 km į vakarus nuo Suvainiškio ir Latvijos sienos, Suvainiškio miške. Plotas – 9,26 km². Pelkė susidariusi Nemunėlio baseine, Neretos ir Nadžupio tarpupyje. Nusidriekusi iš šiaurės į pietus 5 km. Pakraščiai vingiuoti. Vidaus sausumos sudaro 17 ha.

65 % durpių yra žemapelkinės, kitos – mišriaus ir tarpinio pobūdžio. Durpių klodo vidutinis storis 1,7 m (didžiausias – 4 m). Durpių ištekliai 13,4 mln. m³. Durpės žemapelkinės (medieninės, medieninės–viksvinės), tarpinės ir aukštapelkinės (kimininės), jų peleningumas 6,3 %, vidutinis drėgnumas 88 %. Suvainiškio pelkės dugną dengia smėlis, o tarp jo ir durpių vietomis slūgso sapropelio sluoksnis (iki 1,8 m). Šiaurės rytinė pelkės dalis sukultūrinta.[1]

Suvainiškio pelkė ir apylinkės paskelbtos Suvainiškio telmologiniu draustiniu (12,01 km²). Jame saugoma pelkė su apypelkėmis, jos gyvūnija ir augmenija. Čia gyvena ir peri daug retų rūšių paukščių – kurtinių, tetervinų, juodųjų gandrų, vapsvaėdžių, baltnugarių genių.[2] Draustinio teritorija priklauso NATURA 2000 buveinei LTROK0015, skirtai pelkėtų lapuočių miškų apsaugai.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Suvainiškio pelkė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 136
  2. http://www.rokiskiotic.lt/lt/suvainiskio-draustinis Archyvuota kopija 2015-02-08 iš Wayback Machine projekto.
  3. http://www.birzuparkas.lt/lt/apie-parka/priskirtos-saugomos-teritorijos/ Archyvuota kopija 2016-02-04 iš Wayback Machine projekto.