Pereiti prie turinio

Suvainiškio II geležinkelio stotelė

Koordinatės: 56°08′37″š. pl. 25°16′50″r. ilg. / 56.1435°š. pl. 25.2806°r. ilg. / 56.1435; 25.2806
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Suvainiškio II GS)

56°08′37″š. pl. 25°16′50″r. ilg. / 56.1435°š. pl. 25.2806°r. ilg. / 56.1435; 25.2806

  Suvainiškio II geležinkelio stotis
Stoties pastatas 2020 m.
Adresas Taručiai
Atidaryta apie 1916 m.
Uždaryta 19571958 m.
Žemėlapiai Retromap.ru
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
Neretos
Suvainiškis
~1,7 (Lietuvos–Latvijos siena)
Suvainiškis II
7,2
Naujasodė
4,9
Panemunis
SKAPIŠKIS

Suvainiškio II geležinkelio stotelė (arba Taručių geležinkelio stotelė) – buvusi stotis Taručių kaime į pietus nuo Suvainiškio miestelio, prie Skapiškio–Suvainiškio geležinkelio. Išlikęs stoties namas.

19141916 m. vokiečių kariuomenė strateginiais tikslais nutiesė Skapiškio–Suvainiškio geležinkelį. Lietuvoje Suvainiškio jis nesiekdavo – paskutinė stotelė buvo Taručiuose, įrengta 1916 m. Po karo 1919 m. vokiečių valdžia sutartimi su Lietuvos vyriausybe perdavė geležinkelius ir jų infrastruktūrą Lietuvai.

Iki II pasaulinio karo prie kelio, vedančio į Taručių geležinkelio stotelę, buvo rodyklė „Suvainiškis II“. Keleiviniai traukiniai važiuodavo gana lėtai,[1] krovininiai traukiniai atveždavo trąšas, išveždavo medieną, ypač rąstus. Kadangi mediena arkliais buvo gabenama į Suvainiškio geležinkelio stotį, Taručių kaime sandėliuoti dideli kiekiai medienos, vėliau pakraunami į platformas ir vežami link Skapiškio.

Prie stotelės buvo depas, mechaniškai iš stoties valdomas semaforas. Stotis išardyta apie 19571958 m.[2]

  1. Dienos naujienos, 1933-02-09, Nr. 33, psl. 4.
  2. E. Jakubėnas, V. Samulėnaitė, R. Šimėnienė. Suvainiškis ir jo apylinkės. – Vilnius, Rotas, 2014. – psl. 143–146. Suarchyvuotas originalas, 2020-06-14. Nuoroda tikrinta 2023-08-17.