Nereta (upė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nereta
Nereta prie Suvainiškio
Nereta prie Suvainiškio
Ilgis 25 km
Baseino plotas 108 km²
Ištakos Kebeliai
Žiotys Nemunėlis
Šalys Lietuva, Latvija

Nereta (latv. Neretiņa) – upė šiaurės Lietuvoje, Lietuvos ir Latvijos pasienyje (18 km jos ilgio), Nemunėlio dešinysis intakas.

Nereta išteka iš Kebelių aukštapelkės Juodymų miške (altitudė 93,4 m.) Lietuvos ir Latvijos pasienyje, 2,5 km į šiaurę nuo Čedasų. Teka į vakarus, nuo 3 km, Veinių kaimo šiek tiek į pietvakarius, nuo 5 km į šiaurės vakarus, nuo NeretaslaukiųSuvainiškio beveik į šiaurę, nuo Avotinių kaimo – vakarų kryptimi, ties Vizbuliais vėl suka šiaurėn, nuo Berzkalnių – į vakarus, aplenkia Pandėlio seniūnijos Šatkūnų kaimą ties Ratkūnais ir suka į pietvakarius, Roksalės miške – į vakarus, ties Biržų rajono savivaldybės Papilio seniūnijos Andrišoniais – vėl į šiaurės vakarus ir ties Kalpokais įteka į Nemunėlį (altitudė 69,2 m.) 118,6 km nuo šio žiočių. Toliau jau Nemunėlis teka Lietuvos – Latvijos pasieniu.

Upėvardis kilęs nuo žodžio nerti („staiga leistis po vandeniu“).[1]

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos krante:

Latvijos krante:

Miestelis Nereta nuo Neretos upės yra 7 km į šiaurę, prie Susėjos upės.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 228