Tadeusz Popiel

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Tadeušas Popielis
lenk. Tadeusz Popiel
Tadeusz Popiel.jpg
Gimė 1863 m.
Ščucinas, Lenkija
Mirė 1913 m. vasario 22 d.
Krokuva
Tėvas Anonio Popielis
Motina Anonina Stanicek
Sutuoktinis (-ė) Marija Starzevskich
Vaikai Marija
Ana
Veikla lenkų dailininkas.
Alma mater Krokuvos dailės akademija
Commons-logo.svg Vikiteka Tadeusz PopielVikiteka

Tadeušas Popielis arba Tadeušas Sulima-Popielis (lenk. Tadeusz Popiel; 1863 m., Ščucine, Mažosios Lenkijos vaivadija1913 m. vasario 22 d., Krokuvoje) – lenkų dailininkas.

Jaunystė ir mokslo metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiksli Tadeušo Popielio gimimo data nėra žinoma. 1863 m. valstybės tarnautojo Anonio ir Anoninos Stanicek šeimoje gimė Tadeušas. Tėvas dirbo Ščucino ir Brodų (dabar Ukraina) muitinėse, tad ir Tadeušo vaikystė prabėgo šiuose miestuose. Čia jis baigė ir pradžios mokyklą.

1876 m. įstojo į Krokuvos dailės mokyklą, o 1881 m. Krokuvos dailės akademijos (dabar Jano Mateikos dailės akademija) kompozicijos „Meistriškumo klasę“, kuriai vadovavo pats J. Mateika. Studijų metais T. Popielis nutapė keletą paveikslų religijos temomis, o paveikslas lenk. Mojżesz na górze Synaj (Mozė ant Sinajaus kalno) 1890 m. Paryžiaus parodoje pelnė bronzos medalį.

1885 m. dailininkas išvyko tobulintis į Vienos H. Makarto kompozicijos mokyklą, vėliau mokėsi pas K. Pilotį Miunchene.

„Po audros“.

Kūrybiniai metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grįžęs iš Vokietijos gyveno Lvove ir Krokuvoje, tapė istorinius portretus ir peizažus. 1893 m. jo paveikslas lenk. Po burzy (Po audros) San Francisko parodoje (angl. World's Columbian Exposition) pelnė aukso medalį, o paskui Čikagoje ir Filadelfije didžiuosius aukso medalius. 1894 m. su dailininkų kolektyvu nutapė panoraminį paveikslą lenk. Panorama Racławicka (Raclavicų panorama[1]). Šiame paveiksle T. Popielis tapė valstiečius ir peizažą. 18961897 m. kartu su Janu Styka tapė dioramą „Golgota“.

„Totorių nelaisvė“ 1897 m.

1897 m. apsigyveno Černivciuose, čia įkūrė piešimo mokyklą mergaitėms. Laimėjęs konkursą, restauravo ir tapė Šv. Jekaterinos bažnyčios kupolą Peterburge ir Tretjekovo rūmus Maskvoje, puošė Lvovo miesto teatrą.

1899 m. laimėjo konkursą Paduvos katedros Šv. Stanislovo varpinės puošybai. Pagal konkurso sąlygas, jis iki darbų pradžios vienerius metus praleido Italijoje ir gilino savo žinias freskų mene Romos ir Florencijos akademijoje. Po darbų Italijoje, T. Popielis tapo ypač paklausus bažnyčių puošybos meistru, bet neišsižadėjo peizažų ir portretų. Jo paveikslai buvo gerai žinomi plačiai visuomenei, dažnai jis rašė į įvairius žurnalus, buvo Poznanės dailininkų sąjungos narys, kur 1908 m., 1910 m. ir 1912 m. vyko jo darbų parodos.

1910 m. T. Popielis kartu su dailininku Zygmuntas Rozvadovskis nutapė Žalgirio mūšio dioramą, skirtą Žalgirio mūšio 500-mečio minėjimui.

Tadeušas Popielis mirė 1913 m. vasario 22 d. Krokuvoje. Palaidotas Rakovicų kapinėse (lenk. Cmentarz Rakowicki), Krokuvoje.

1913 m., po dailininko mirties, Poznanės dailininkų sąjunga organizavo T. Popielio darbų parodą. Laikui bėgant jis buvo pamirštas. Daugelis jo darbu yra privačiose kolekcijose.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1894 m. T. Popielis vedė Mariją Starzevskich (lenk. Maria ze Starzewskich m. 1958 m.) ir susilaukė dviejų dukrų:

  • Marija (18951979 m.) ištekėjo už Julijaus Skorkovskio (lenk. Juliusz Skorkowski).
  • Ana (19001982 m.) ištekėjo už Gžegošo Ognevskio (lenk. Grzegorz Ogniewski).

Žinomiausi darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Religinė tematika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Žydai babiloniečių nelaisvėje“ (lenk. Żydzi w niewoli babilońskiej)
  • „Mozė ant Sinajaus kalno“ (lenk. Mojżesz na górze Synaj)
  • „Juozapas ir Putifaro žmona“ (lenk. Józef i żona Putyfara)
  • „Žydai meldžiasi mėnesienoje“ (lenk. Żydzi modlący się przy świetle księżyca)
  • „Moteris iš Jeruzalės“ (lenk. Niewiasty jerozolimskie)
  • „Neronas“ (lenk. Neron)
  • „Toros šventė“ (lenk. Święto Tory)

Panoramos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Po audros“ (lenk. Po burzy)
  • „Paskutinės Žygimanto Augusto akimirkos“ (lenk. Ostatnie chwile Zygmunta Augusta)
  • „Totorių nelaisvė“ (lenk. Branki tatarskie)
  • „Prie karčemos“ (lenk. Przed karczmą)
  • „Už vandenyno“ (lenk. Za oceanem)
  • „Virš Morskie Oko“ (lenk. Nad Morskim Okiem)[4]
  • „Kalėdos“ (lenk. Jasełka)
  • „Sizifas“ (lenk. Syzyf)
  • „Rudens peizažas saulėlydyje“ (lenk. Jesienny pejzaż o zachodzie słońca)
  • daug įžymių žmonių portretų.

Diorama "Žalgirio mūšis" Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minint Žalgirio mūšio 600-tąsias metines Tadeušo Popielio ir Zygmunto Rozvadovskio paveikslas „Žalgirio mūšis“ buvo eksponuojamas Radvilų rūmuose Vilniuje (2010 m. lapkričio 10 d. – 2011 m. sausio 30 d.)[5].

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka