Strėva
- Apie kaimą Trakų rajone žr. Strėva (Trakai).
| Strėva | |
|---|---|
 Strėvos upė Semeliškių miestelyje
| |
| Ilgis | 73,6 km |
| Baseino plotas | 758,9 km² |
| Vidutinis debitas | 5,75 m³/s |
| Ištakos | Mackantiškių apylinkės, Trakų rajonas |
| Žiotys | Kauno marios |
| Šalys | Lietuva |
Strėva – upė Trakų rajone, Elektrėnų savivaldybėje ir Kaišiadorių rajone; dešinysis Nemuno intakas. Prasideda Mackantiškių kaime, 5 km į rytus nuo Aukštadvario. Pačiame aukštupyje teka į rytus, prateka ežerų virtinę: Šamuką, Drabužį, Spindžiuką, Spindžių, toliau pasuka į šiaurę ir prateka dar kelis ežerus: Stanką, Gilūšį, Ėglį, Strėvį, Strėvaitį, kiek toliau – Nestrėvantį. Toliau Strėva prateka Elektrėnų marias ir aplinkinius tvenkinius ir teka vakarų kryptimi. Kanalu Strėvos vaga nukreipta palei Ilgio ežerą. Įteka į Kauno marias ties Lašiniais. Ties ta pačia vieta į marias įteka ir vandens vaga iš Kruonio HAE.
Intakai:
- dešinieji – Luknia, Beržuolė, Dubreika, Dumblė, Kalpė, Žiežmarė.
- kairieji – Dabinta, Vuolasta, Spengla, Kiementa, Kertus, Limšius.
Būdingas slėnio plotis 200–400 m, labiausiai išplatėja ties Žiežmariais – 1,5 km. Krantų aukštis: aukštupyje – 0,4-2,0 m, iki Būblių – 2-4 m, žemupyje vietomis iki 40 m. Vagos plotis iki Elektrėnų tvenkinio – 1,5-12 m, žemiau jo – 15-20 m. Žemupyje pasitaiko sėklių.
| Debitas, m³/s | ties Semeliškėmis | ties Būbliais | ties žiotimis |
|---|---|---|---|
| Vidutinis | 1,58 | 3,79 | 5,75 |
| Didžiausias | 6,55 | 28,3 | |
| Minimalus | 0,15 | 0,3 |
Vidutinis upės vagos nuolydis – 137 cm/km. Vidutinis srovės greitis – 0,1-0,3 m/s, žemupyje – 0,7-1,0 m/s[1].
Strėva patvenkta keliose vietose:
- Bagdononių HE tvenkinys (60,5 km nuo žiočių, 95,5 ha)
- Elektrėnų marios (45,5 km nuo žiočių, 1240 ha)
- Pastrėvio HE tvenkinys (27,1 km nuo žiočių, 18 ha)
- Būblių tvenkinys
Ties Semeliškėmis veikia vandens matavimo stotis[2]. Didesnės gyvenvietės prie Strėvos: Strėvininkai, Strėva, Bagdononys (Trakų raj.), Semeliškės, Pastrėvys, Elektrėnai, Naujosios Kietaviškės (Elektrėnų sav.), Kudonys, Liutonys, Bačkonys, Mūro Strėvininkai, Žiežmariai, Mediniai Strėvininkai, Bijautonys (Kaišiadorių raj.). Upės aukštupys įeina į Aukštadvario, žemupys – į Kauno marių regioninį parką.
Žymesni tiltai: Žiežmarių tiltas, Tadaravos tiltas.
1348 m. prie upės įvyko Strėvos mūšis. Prie Strėvos stūkso keletas piliakalnių: Lašinių, Bijautonių, Mūro Strėvininkų, Bagdononių, Strėvos. Netoli Spindžiaus ir Drabužaičio ežerų susiformavusi Strėvos karstinė įgriuva [3], pasiekiama pažintiniu pėsčiųjų taku. Upė teka ir draustinių teritorijomis: Strėvos aukštupio kraštovaizdžio draustinio ir Strėvos ištakų hidrografinio draustinio, priklausančių Aukštadvario regioniniam parkui ir Strėvos kraštovaizdžio draustinio, priklausančio Kauno marių regioniniam parkui.
Pavadinimo kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Upės pavadinimas kildinamas iš žodžio strėvus („sraunus“), plg. skr. स्रवति = IAST: sravati – „teka, plūsta“.[4]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Strėva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 116
- ↑ http://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php Archyvuota kopija 2009-12-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.valstybiniaimiskai.lt/lt/RekreaciniaiObjektai/Trakumiskuuredija/Puslapiai/apiestrevosigriuva.aspx[neveikianti nuoroda]
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.