Elektrėnų marios

Elektrėnų marios
Elekrėnų marios
Vieta	Elektrėnų sav., Lietuva
Plotas	12,64 km²
Kranto linijos ilgis	34,1 km
Kilmė	dirbtinis vandens telkinys
Vidutinis gylis	7,2 m
Didžiausias gylis	31 m
Įteka	Strėva, Vuolasta, Pakriokšnis, Runga, Graželenka, Sūris, 8 bevardžiai upeliai
Išteka	Strėva

Elektrėnų marios – dirbtinis specialiosios paskirties vandens telkinys Elektrėnų savivaldybėje, į pietus nuo Elektrėnų. Susiformavo užtvenkus Strėvos upę (Nemuno intakas) 40,8 km nuo jos įtekėjimo į Kauno marias. Marių vanduo naudojamas šiluminės Lietuvos elektrinės aušinimui. 2000 m. pastatyta 150 kW galios mažoji Elektrėnų HE.

Geografija

Elektrėnų marios užima 1240 ha plotą. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi 10,6 km, plotis iki 3,1 km. Didžiausias gylis siekia virš 30 m (giliausia vieta – buvusiame Jagudžio ežere). Šiaurinė tvenkinio dalis ežerinės kilmės, pietinė – upinės. Šiaurinės dalies plotas 1134 ha, ilgis 5,3 km, didžiausias plotis 3,1 km. Altitudė 94,9 m. Rytiniai ir šiauriniai krantai statūs, aukšti, o vakariniai – lėkšti, vietomis pelkėti. Pietinės dalies plotas 215 ha, ilgis 5,6 km, didžiausias plotis 0,9 km. Krantai žemi. Apie 80 % visų tvenkinio krantų yra ardomi. Atabradas siauras, smėlingas ir žvyringas, dugnas padengtas įvairių rūšių moliu. Dugno reljefas labai sudėtingas. Mariose yra 18 salų, kurių bendras plotas 50,5 ha.

Prie Elektrėnų marių esančios gyvenvietės: Elektrėnai, Stančikai, Geibonys, Šarkinė, Peliūnai, Karkučiai, Pastrėvys, Senosios Kietaviškės.

Turizmas

Vandens sportas Elektrėnų mariose.

Elektrėnų marios yra pamėgta burlentininkų vieta, nes aplink jas nedaug miškų, vandens lygis yra aukštesnis negu natūraliuose ežeruose, o tai sąlygoja stipresnį ir lygesnį vėją virš marių vandens, nei kituose ežeruose. Be to, dėl elektrinės veiklos Elektrėnų mariose ledas nutirpsta anksčiau nei kituose didesniuose vandens telkiniuose, o vėliau vandens temperatūra būna keletu laipsnių aukštesnė nei ežeruose.

Istorija

Elektrėnų marių vaizdas nuo kranto

Vietovė 1936m prieš susikuriant Elektrėnams ir užtvenkiant Strėvos upę. Elektrėnų marių priešistorė

Elektrėnų marios (1289,6 ha tvenkinys) sukurtos 1961–1962 metais užtvenkus Strėvos upę šiluminės elektrinės reikmėms. Po vandeniu atsidūrė Perkūnkiemio, Anykštų, Lekavičių, Raistinės, Šarkinės ir kiti kaimai, iš kurių buvo perkelta virš 140 sodybų. Taip pat buvo paskandinti aštuoni ežerai ir ežerėliai, senosios salos, tarp jų ir Gandrų kolonija, didžiausia baltųjų gandrų keliauninkų tėvonija Europoje. Išryškėjo naujos salos: Didžioji, Baublių, Garnių, Kirų, Miškinė, Žalioji, Kalvotoji.

Tvenkinys apėmė šiuos ežerus:

• Anykšta – 192 ha
• Puikinas – 79 ha
• Jagudis – 38 ha
• Jagudėlis
• Dumbliukas
• Nendrynėlis
• Syšvantas
• Syšvantaitis

Šaltiniai

Knyga „Elektrėnai“, Vilnius, Jandrija, 2006 m.

Nuorodos

• Informacija apie Elektrėnų marias Archyvuota kopija 2014-12-21 iš Wayback Machine projekto.
• Elektrėnų savivaldybės istorija Archyvuota kopija 2015-04-03 iš Wayback Machine projekto.