Durmitoro nacionalinis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Durmitoro nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Taros slėnis, vaizdas link Siniajevinos kalnų
Taros slėnis, vaizdas link Siniajevinos kalnų
Vieta: Juodkalnijos vėliava Juodkalnija
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Žabliakas
Žemėlapis rodantis Durmitoro nacionalinis parkas vietą.
Durmitoro nacionalinis parkas
Koordinatės: 43°07′59″ š. pl. 19°01′01″ r. ilg. / 43.13306°š. pl. 19.01694°r. ilg. / 43.13306; 19.01694Koordinatės: 43°07′59″ š. pl. 19°01′01″ r. ilg. / 43.13306°š. pl. 19.01694°r. ilg. / 43.13306; 19.01694
Plotas: 321 km²
Įkurtas: 1952 m.
Commons-logo.svg Vikiteka: Durmitoro nacionalinis parkasVikiteka

Durmitoro nacionalinis parkas – saugoma teritorija kalnuotoje šiaurės vakarų Juodkalnijos dalyje[1], daugiausia Žabliako savivaldybėje. 1980 m. jis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą su pratęsimu 2005 m.[2]

Pavadintas pagal Durmitoro kalnų masyvą. Įkurtas 1952 m. Tuo metu apėmė Durmitoro kalnų masyvą, 1978 m. prie parko prijungtas Taros kanjonas.[1] Dabar nacionalinis parkas apima Durmitoro kalnus, Taros, Sušicos ir Dragos upių kanjonus ir Komarnicos plokščiakalnį, iš viso 32100 ha teritoriją. Durmitoro kalnuose yra apie 50 aukštesnių nei 2000 m viršūnių,[3] aukščiausia jų - Bobotov Kukas (2523 m). 82 km ilgio ir 1300 m gylio Taros kanjonas, kuris įeina į Durmitoro nacionalinį parką, pagal savo dydį laikomas antruoju pasaulyje kanjonu po Kolorados upės kanjono Arizonoje.

Durmitoro nacionalinio parko kraštovaizdis yra suformuotas ledynų ir upių. Tankūs miškai ir ledyniniai ežerai kraštovaizdį paįvairina ir daro patrauklesniu lankytojams. Parke iš viso yra 18 ledyninių kalnų ežerų, tarp jų 1450 m aukštyje esantis Crno ežeras Lokio viršūnės (vrh Međed) papėdėje, taip pat "kalnų akimis" (Gorske oči) vadinami mažesni ežeriukai Zmijinje, Barno, Riblje, Vrazje, Modro. Gausu ir olų su stalaktitais ir stalagmitais[3], tarp jų garsiausia Ledena Pecina ("Ledo ola") esanti 2160 m virš jūros lygio aukštyje. Taros, Dragos ir Sušicos upes maitina 748 šaltiniai ir upokšniai.

Durmitoro nacionalinis parkas yra Juodkalnijos kalnų turizmo centras. Turistinės veiklos centru yra Žabliakas. Žiemos metu pagrindinė rekreacinė veikla Durmitore yra slidinėjimas ir snieglenčių sportas. Vasarą pagrindinės veiklos yra alpinizmas ir laipiojimas.

Aktyvėjanti žmonių veikla turi įtakos ir parko gamtai. 2002 m. 7000 parko hektarų leista vykdyti ūkinę veiklą.

Gyvūnija ir augalija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalnų kraštovaizdyje, kurio aukštis yra nuo 450 iki 2500 m virš jūros lygio yra daug skirtingų ekosistemų ir buveinių. Tarp jų yra uolėtos viršūnės, miškai, kalnų tundros, ežerai, upės, kanjonai ir olos su požeminėmis gėlo vandens sistemomis.

Parke yra 40 ha dydžio reliktinis juodųjų pušų miškas, kuriame yra 50 m aukščio ir apie 400 metų amžiaus pušų. Durmitoro nacionaliniame parke priskaičiuojama 1300 augalų rūšių, tarp jų 37 endeminės Balkanų rūšys[3], tarp jų baltažievė pušis. Čia auga šios saugomos rūšys: edelveisas, paprastasis burbulis, europinis kukmedis.

Nacionaliniame parke sutinkami rudieji lokiai, vilkai, ūdros,[3] gemzės. Čia gyvena ir veisiasi tokie plėšrieji paukščiai kaip kilnusis erelis, juostuotasis sakalinis erelis, nykštukinis erelis, palšasis grifas, maitvanagis, sakalas keleivis, sketsakalis, lututė, didysis apuokas. Iš viso sutinkamos 130 paukščių rūšių, tarp jų ir kurtiniai. Gausu žuvų rūšių, tarp jų ir nykstanti Dunojaus lašiša.[3]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]