Stari Rasas

Stari Rasas Стари Рас, Arsa

Stari Raso tvirtovės reginys
Stari Rasas
Koordinatės	43°07′42″ š. pl. 20°24′56″ r. ilg. / 43.12833°š. pl. 20.41556°r. ilg. / 43.12833; 20.41556
Vieta	Raškos apskritis, Serbija
Regionas	Balkanai
Istorija
Pastatytas	~IV–VI a.
Sugriautas	XV a.
Laikotarpis	viduramžiai
Tauta	serbai, graikai
Informacija
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 96

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Stari Rasas (serb. Стари Рас) – viduramžių tvirtovė pietų Serbijoje, 11 km į vakarus nuo Novi Pazaro, prie buvusios Staro Trgovištės prekybinės gyvenvietės, prie Raškos ir Sebečevo upių santakos. Tai buvo vienas svarbiausių ankstyvosios Serbijos miestų, Raškos valstybės sostinė.

VI a. Bizantijos istorikas Prokopijus pirmąsyk paminėjo romėnų tvirtovę Arsą (Arsa, sen. gr. ΑΡΣΑ) Dardanijos provincijoje. VI–VII a. į kraštą ėmė veržtis slavai, Bizantija Dardanijoje neteko valdžios, o Arsos tvirtovė buvo sugriauta. Krašte apsigyvenę serbai tvirtovę atstatė ir pavadino Rasu. Pradžioje tai buvo toliausiai į rytus nutolęs serbų miestas, besiribojęs su Bulgarijos imperija. IX a. pab. Rase įsteigta vyskupija. Valdant imperatoriui Jonui I Cimiskiui (X a. pab.), Bizantija trumpam vėl užėmė Rasą. Valdant Bazilijui II, Rasas tapo svarbus bizantiškosios kultūros ir religinės galios centras Serbijoje.

1127–1129 m. vykusiame Vengrijos–Bizantijos kare serbai palaikė vengrus ir atkovojo Raso miestą, tačiau 1149–1151 m. kare Bizantija vėl atgavo savo prarastas žemes. 1159 m. į valdžią atėjus Nemanjičių dinastijai, Rasas tapo Serbijos valstybės sostine. XIV a. miesto apylinkėse ėmė kurtis Staro Trgovištės prekybinė gyvenvietė, kurioje kirtosi prekybiniai keliai iš visų Balkanų. XV a. Osmanams užkariavus Serbiją, tiek Rasas, tiek Staro Trgovištė („senoji turgavietė“) nustojo reikšmės, o netoliese ėmė kurtis Novi Pazaras („naujas turgus“).

Stari Rase išlikęs piliakalnis su Gradinos tvirtovės ir gynybinės sienos liekanomis, seniausia Serbijoje Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (pirmąsyk pastatyta IV a., atstatyta IX a.; vyksupijos centras), Šv. Jurgio Stulpų (Džurdževi stupovi) vienuolynas (1166 m.), vaizdingomis freskomis garsus Sopočanio vienuolynas, Arkangelo Mykolo vienuolynas oloje, Staro Trgovištės vietovės liekanos.

1979 m. Stari Raso archeologinis kompleksas ir Sopočanio vienuolynas įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.