Profesinė sąjunga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Profesinė sąjunga (profsąjunga, nuo „profesija“ ir „sąjunga“) – dirbančių, turinčių profesiją asmenų susivienijimas jų darbinėms, profesinėms teisėms bei interesams ginti, siekti savo narių (dirbančiųjų) gerovės.

Profsąjungų veiklos rezultatai[taisyti | redaguoti kodą]

Profsąjungų šalininkai teigia, jog profsąjungų judėjimas daugelyje šalių panaikino samdomą vaikų darbą, pagerino darbo saugumą, sutrumpino darbo dieną ir padidino tiek profsąjungoms priklausančių, tiek ir joms nepriklausančių darbuotojų atlyginimus.

Kritika[taisyti | redaguoti kodą]

Profsąjungų oponentų daugiausia galima rasti tarp liberalų, tačiau joms oponuoja taip pat ir kai kurios komunistų, anarchistų bei kraštinių dešiniųjų mokyklos.

Profsąjungos paprastai kritikuojamos už tai, jog, užtikrindamos saugią jau dirbančių darbuotojų padėtį, jos dar labiau apsunkina darbo paieškas jo neturint. Profsąjungų kritikai teigia, jog suderėtas atlyginimo minimumas neleidžia priimti į darbą žmonių, kurių kvalifikacija nepakankama tam geram atlyginimui uždirbti (Milton Friedman, 1962 m darbai). Tačiau net ir nesant profsąjungų įvairūs bandymai įsitvirtinti iš pradžių dirbant labai pigiai ar ir be atlyginimo (liberalų dažnai siūlomas kelias) ne visada baigiasi sėkmingai. Naujesni eksperimentiniai tyrimai (Card ir Krueger, 1995) rodo, jog minimalaus darbo užmokesčio įvedimas nedarbo mastui įtakos neturi (Šaltinis: Card David, Krueger Alan. (1995). Myth and measurement: The new econimics of the minimum wage. Princeton, NJ. Princeton University Press).

Revoliucijos siekiantys komunistai (Karlas Marksas ir kiti) profsąjungas kritikavo už tai, kad jos sukuria daliai darbininkų patenkinamas gyvenimo sąlygas, kurias turėdami, jie nebesiekia socialistinės revoliucijos. Vikiteka