Stajėtiškio piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Stajėtiškio piliakalnis
[[Image:|250px]]

Stajėtiškio piliakalnis
Koordinatės
55°10′47.8″ š. pl. 26°32′5.2″ r. ilg. / 55.179944°š. pl. 26.534778°r. ilg. / 55.179944; 26.534778Koordinatės: 55°10′47.8″ š. pl. 26°32′5.2″ r. ilg. / 55.179944°š. pl. 26.534778°r. ilg. / 55.179944; 26.534778
Savivaldybė Švenčionių rajonas
Seniūnija Adutiškio seniūnija
Aukštis 17 m
Plotas 180x40
Naudotas I tūkstantmetis pr. m. e. - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1970
Registro Nr. / A1115KP /24139, 21451, 21452

Stajėtiškio piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 21451; naujai išaiškinamųjų sąrašo Nr. 2986; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1115KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 21452) Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Adutiškio, Adutiškio seniūnija. Pasiekiamas keliu Adutiškis – Mielagėnai, yra 100 m į dešinę šiaurės rytuose nuo jo.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas ilgos moreninės kalvos aukščiausioje vietoje, ties Svylos ir Skaistupio upelių santaka. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 180x40 m dydžio. Joje rasta molinių verpstukų, 2 trinamosios girnos, kaulinių dirbinių fragmentų, brūkšniuotos, lygios keramikos, gyvulių kaulų. Šlaitai vidutinio statumo – statūs, 17 m aukščio, pietrytinis šlaitas – vos 1,2 m aukščio.

Piliakalnis labai suardytas arimų, aikštelės centre stovi 1928 m. statytas kryžius, šalia kurio guli trinamosios girnos. Dabar piliakalnis dirvonuoja.

Pietinėje ir pietvakarinėje piliakalnio papėdėse, 1,1 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Joje rasta akmeninių trinamųjų girnų dalis, akmeninių dirbinių pusfabrikačių, lygios ir žiestos, puoštos bangelės ornamentu keramikos.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 62000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 869000 m². Išmatavimai: apie 300 m ilgio šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi ir iki 200 m pločio.

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Jakaviškių piliakalnis 19 km Ruokiškės piliakalnis 22 km Blank-50px.png
Stūglių piliakalnis 19 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Mikštų piliakalnis 16 km Diaugūnų piliakalnis 7 km Adutiškio piliakalnis 4 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašas.
  • Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 84-85.
  • Bronius Dakanis. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius. 1994. T. 1, p. 52-53 (Nr. 49).
  • Algirdas Girininkas. Nauji archeologiniai paminklai Rytų Lietuvoje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. V., 1994. P.293-294.
  • Algirdas Girininkas, Vidas Semėnas. Nalšios žemės senovė. 1. Nauji piliakalniai // Žvaigždė (Švenčionys). 1993 liepos 28. Nr. 57.
  • Algirdas Girininkas, Vidas Semėnas. Archeologiniai tyrinėjimai Adutiškio krašte // Adutiškio kraštas. Vilnius, 2003, p. 7-8, 11;.
  • Algirdas Girininkas. Apie Stajėtiškio aukų akmenį // Liaudies kultūra. 1994. Nr.3. P.8.
  • Vidas Semėnas. Nauji archeologiniai paminklai Švenčionių ir Ignalinos rajonuose // Baltų archeologija. 1994. Nr.2. P.5.
  • Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 251–252 (Nr. 83).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]