Svyla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Svyla
Svyla ties Guntauninkais
Svyla ties Guntauninkais
Ilgis 60,8[1] km
Baseino plotas 169,8 km²
Vidutinis debitas 1,38 m³/s
Ištakos Baltarusija
Žiotys Birvėta
Šalys Baltarusija, Lietuva
Commons-logo.svg Vikiteka: SvylaVikiteka

Svyla (brus. Свіла) – upė Baltarusijoje ir Lietuvoje (Švenčionių ir Ignalinos raj.); Birvėtos dešinysis intakas (Dysnos baseinas). Prasideda Baltarusijoje, netoli Lietuvos sienos, 8 km į rytus nuo Švenčionių. Teka šiaurės, šiaurės rytų kryptimi, pirmuosius 11 km per Baltarusiją, toliau – per Lietuvą. Įteka į Birvėtą 24 km nuo jo žiočių, 2,5 km į pietryčius nuo Tverečiaus, ties Pečiurkomis.

Intakai:

  • dešinieji – Skaistupis;
  • kairieji – Gilūta, Šakelėlė.
Svyla ties Katinautiške

Upės vaga labai vingiuota. Vidutinis nuolydis Lietuvoje – 113 cm/km. Ties Guntauninkais (9 km nuo žiočių) yra vandens matavimo stotis[2]. Ties ja upės vidutinis debitas yra 0,75 m³/s, didžiausias 19 m³/s, mažiausias 0,014 m³/s[3]. Didesnės gyvenvietės prie Svylos (visos Lietuvoje): Milkūnai, Švalkūniškė, Rakauskai, Stajėtiškis, Svylionys, Užupis, Gilūtos, Svylė, Guntauninkai, Senoji Katinautiškė, Bobėnai.

Upėvardis siejamas su žodžiu svilti („degti be liepsnos, skrusti“): šis kilęs iš ide. *su̯el- „rusenti, svilti“. Matyt, pirminė žodžio reikšmė buvo susijusi su šiluma.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=2b2010df-f129-4b52-b1e7-6f977a40fbd6
  2. http://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php
  3. Svyla. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 143 psl.
  4. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 323 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.