Spindulinė liga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Susirgusi spinduline liga Japonijos moteris, po radiacinio apšvitinimo ir terminio nudegimo, II pasaulinio karo pabaigoje.

Spindulinė liga gali išsivystyti dėl išorinio apšvitinimo, kai organizmo viduje nėra radiacijos šaltinio (tai gali įvykti pirmąją minutę po branduolinio sprogimo arba paveikus radioaktyvioms medžiagoms, iškritusioms radioaktyvaus debesies kelyje, jei branduolinis sprogimas įvyko virš žemės), ir radioaktyvioms medžiagoms patekus į organizmo vidų.

Spindulinės ligos sunkumas priklauso nuo apšvitinimo dozės, kurią žmogus gavo per tam tikrą laiką, ir nuo individualių organizmo savybių. Vaikai ir pagyvenusieji, ligoniai, fiziškai nuvargę yra jautresni apšvitinimui ir jį sunkiau pakelia. Jeigu vienkartinė dozė mažesnė negu 50 rentgenų, tai spindulinės ligos požymiai nepasireiškia. Didesnis kaip 100 rentgenų vienkartinis apšvitinimas jau gali sukelti spindulinę ligą.

Spindulinės ligos pobūdžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal ligos pobūdį spindulinė liga gali būti ūmi ir chroniška.

Branduolinių sprogimų židiniuose iš pradžių bus labiausiai paplitusi ūmi spindulinė liga.

Spindulinės ligos laipsniai[taisyti | redaguoti kodą]

Priklausomai nuo apšvitinimo dozės, skiriami keturi ūmios spindulinės ligos laipsniai:

Spindulinės ligos eiga[taisyti | redaguoti kodą]

Spindulinės ligos eiga paprastai skirstoma į keturis laikotarpius.

Pirmasis laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmasis laikotarpis — pirminė reakcija — prasideda pirmosiomis valandomis po apšvitinimo ir trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Šiuo laikotarpiu spindulinė liga pasireiškia priklausomai nuo apšvitinimo dozės ir individualių organizmo savybių smarkiu nusilpimu, svaiguliu, galvos skausmais, šleikštuliu, vėmimu, viduriavimu, odos išblyškimu, arterinio spaudimo svyravimais, karščiavimu, sąmonės netekimu, o jei apšvitinimo dozė didesnė kaip 500 rentgenų, išsivysto panašus į šoką būvis.

Antrasis laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Pirminei reakcijai nurimus, ateina laikinas pagerėjimas ir prasideda antrasis laikotarpis — latentinis (tariamo sveikimo). Šio laikotarpio trukmė atvirkščiai proporcinga apšvitinimo dozei (kuo didesnė dozė, tuo trumpesnis antrasis laikotarpis), jis svyruoja nuo 2—3 dienų iki 3 savaičių. Gali išlikti tik nedidelis nusilpimas, prakaitavimas, sumažėjęs apetitas ir sutrikęs miegas, bet randama pakitimų kraujyje. Didelių pakenkimų atvejais nepraeina skrandžio ir žarnyno sutrikimai. Labai didelės apšvitinimo dozės sukelia spindulinę ligą be latentinio laikotarpio — po pirminės reakcijos prasideda trečiasis laikotarpis.

Trečiasis laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Trečiasis laikotarpis — aiškus spindulinės ligos pasireiškimas (II, III ir sekančios savaitės). Ligoniui pakyla temperatūra. Odoje, gleivinėse pasirodo kraujosruvų. Pasitaiko vidinių kraujo išsiliejimų. Burnos ertmės gleivinėje atsiranda opų, tonzilėsenekrozinė angina. Nukrinta kraujo spaudimas. Nedidelio pakenkimo atvejais šie simptomai pasireiškia nesmarkiai ir pamažu išnyksta. Sunkesnių ligos formų atvejais po 3 - 4 savaičių pradeda slinkti plaukai, sutrinka kraujo krešėjimas. Nusilpsta organizmo apsauginės jėgos, ir jis neatsispiria infekciniams ir kitiems susirgimams (plaučių uždegimas, viduriavimas, bendras kraujo užkrėtimas).

Ketvirtasis laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Ketvirtasis laikotarpis — atsistatymas. IV savaitę lengvos formos spinduline liga sergančio ligonio sveikata pasitaiso. Vidutinės ir sunkios formos atveju liga taip pat ima slopti, bet galutinis išgijimas nusitęsia savaites ir lieka tolimų padarinių — mažakraujystė, leukemija, hipertonija ir su jomis susijęs organizmo nusilpimas.

Spindulinės ligos padariniai[taisyti | redaguoti kodą]

Spindulinė liga gali baigtis mirtimi jau pirmame laikotarpyje, jeigu gautoji apšvitinimo dozė labai didelė, o pats organizmas labai jautrus. Spinduliniai nudegimai atsiranda tose kūno vietose, kurias paveikia jonizuojantys spinduliai. Dideli nudegimai paprastai būna, paveikus odą beta dalelėmis. Spinduliniams nudegimams būdingas ilgas slaptasis periodas ir atkakli eiga, nes sužalojami gilūs odos sluoksniai ir po jais esantys audiniai. Spinduliniai nudegimai dažnai būna kartu su spinduline liga, o tai apsunkina nukentėjusio būklę ir užtęsia pasveikimą.

Slaptasis spindulinių nudegimų periodas trunka nuo kelių valandų iki 3 savaičių. Paskui nudegusią vietą ima perštėti, oda parausta, sutinsta ir pradeda skaudėti. Sutinimas ir skausmas pamažu išnyksta. Sunkiais atvejais tuoj po sutinimo iškyla pūslės, pilnos pusiau skaidraus skysčio, jos didėja ir susilieja. Vėliau, sutinus giliau esantiems audiniams, sutrinka jų aprūpinimas krauju bei maitinimas, prasideda nekrozė ir gangrena. Nekrozė gali pasiekti antkaulius ir kaulus. Nudegimų užteršimas gali baigtis kraujo užkrėtimu ir mirtimi.