Kęstutis Masiulis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
papildyta
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Kęstutis Masiulis''' (g. [[1957]] m. [[kovo 23]] d. [[Kelmė]]je) – [[Lietuvos teisės universitetas|Lietuvos teisės universiteto]] (dabar - M. Romerio universiteto) Viešojo administravimo katedros vedėjas, docentas, buvęs [[Seimas|Seimo]] narys, bei Vilniaus miesto mero [[Artūras Zuokas|Artūro Zuoko]] pavaduotojas.
'''Kęstutis Masiulis''' (g. [[1957]] m. [[kovo 23]] d. [[Kelmė]]je) – [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė]]s [[Politika|politinis]] bei visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras.


== Biografija ==
== Biografija ==
* [[1975]] m. baigė Kelmės vidurinę mokyklą.
* [[1980]] m. – su pagyrimu baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Fizikos fakultetą.
* [[1980]] – [[1983]] m. – Vilniaus universiteto Puslaidininkių [[fizika|fizikos]] katedros inžinierius, jaunesnysis mokslinis bendradarbis.
* [[1983]] – [[1986]] m. – „Žinijos“ mokslinės draugijos referentas.
* [[1986]] – [[1999]] m. – Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto aspirantas, vyresnysis mokslinis bendradarbis.
* [[1989]] m. apgynė [[filosofija|filosofijos]] mokslų kandidato disertaciją tema „Fizikos ir matematikos mokslų filosofinės problemos [[Lietuva|Lietuvoje]] [[1920]]-[[1940]] m.“
* [[1993]] m. – humanitarinių mokslų daktaras.
* [[1993]] – [[1998]] m. – mokslinio tiriamojo darbo kontraktai Lietuvos laisvosios rinkos institute: Lietuvos politinio, ekonominio, mokslo ir žiniasklaidos elito ekonominių ir politinių preferencijų daugkartiniai tyrimai, [[elitas|elito]] filantropinių orientacijų tyrimas.
* [[1997]] [[2000]] m. [[VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas|Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto]] [[docentas]]. Skaityti kursai: „Socialinių mokslų metodai“, „Socialinių mokslų filosofija“, „Socialinė [[politika]] Europos Sąjungoje“, „Elitas ir lyderystė“, „Politikos mokslų paradigmos“.
* [[1999]] m. – [[Valstybės saugumo departamentas|Valstybės saugumo departamento]] generalinio direktoriaus patarėjas.
* [[1999]] – 2000 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės konsultantas, Ministro Pirmininko patarėjas.
* [[2000]] m. – Vilniaus universitete suteiktas socialinių mokslų docento vardas.
* [[2000]] – [[2003]] m. – Lietuvos teisės universiteto valstybinio valdymo fakulteto dekanas.
* [[2003]] m. išrinktas į [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba|Vilniaus miesto savivaldybės tarybą]].
* [[2003]] m. [[liepa|liepos]] mėn. išrinktas Vilniaus miesto mero pavaduotoju.
* Seimo narys nuo [[2004]] m. [[liepos 28]] d. iki 2004 m. [[rugpjūčio 16]] d.
* [[2005]] m. vasario mėn. kartu su grupe bendraminčių įkūrė Viešąją įstaigą „Naujosios viešosios vadybos fondas“, kurios tikslas – skatinti viešojo sektoriaus (valstybės, savivaldybės įstaigų/įmonių/organizacijų) pažangą bei modernėjimą
* [[2005]] m. [[birželis|birželį]] pareiškė nebegalįs daugiau kartu dirbti su Prezidento [[Valdas Adamkus|Valdo Adamkaus]] pasitikėjimą praradusiu, į korupcijos ir protegavimo skandalus įsivėlusiu Vilniaus meru [[Artūras Zuokas|Artūru Zuoku]] ir atsistatydino iš Vilniaus vicemero pareigų.
* [[2006]] m. birželio mėn. laimėjo bylą prieš Vilniaus merą Artūrą Zuoką dėl [[interpeliacija|interpeliacijos]] farso Vilniaus mieste, pasinaudodamas kuriuo [[Artūras Zuokas]] išvengė jo nušalinimo iš užimamų mero pareigų.
* [[2006]] m. liepos mėn. laimėjo bylą prieš Vilniaus merą Artūrą Zuoką, kurioje jis buvo kaltinamas apšmeižęs A. Zuoką bei sugalvojęs „abonento“ pravardę.


[[1975]] m. baigė Kelmės vidurinę mokyklą, [[1980]] m. su pagyrimu baigė [[VU|Vilniaus universiteto]] Fizikos fakultetą. [[1989]] m. apgynė [[filosofija|filosofijos]] mokslų kandidato disertaciją tema „Fizikos ir matematikos mokslų filosofinės problemos [[Lietuva|Lietuvoje]] [[1920]]-[[1940]] m.“ [[1993]] m. humanitarinių mokslų daktaras. [[2000]] m. Vilniaus universitete suteiktas socialinių mokslų docento vardas.
== Veikla ==
Išleido dvi monografijas, paskelbė 30 straipsnių užsienio ir Lietuvos leidiniuose politikos, administravimo, [[sociologija|sociologijos]], filosofijos istorijos, mokslo filosofijos ir [[istorija|istorijos]] temomis.


1980–[[1983]] m. Vilniaus universiteto Puslaidininkių [[fizika|fizikos]] katedros inžinierius, jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1983–[[1986]] m. „Žinijos“ mokslinės draugijos referentas, 1986–[[1999]] m. Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto aspirantas, vyresnysis mokslinis bendradarbis.
Skaitė 40 mokslinių pranešimų [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Belgija|Belgijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Švedija|Švedijoje]], [[Italija|Italijoje]], [[Slovėnija|Slovėnijoje]], [[Šveicarija|Šveicarijoje]], [[Estija|Estijoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]] ir [[Baltarusija|Baltarusijoje]].
[[1997]]–[[2000]] m. [[VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas|Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto]] [[docentas]]. Skaityti kursai: „Socialinių mokslų metodai“, „Socialinių mokslų filosofija“, „Socialinė [[politika]] Europos Sąjungoje“, „Elitas ir lyderystė“, „Politikos mokslų paradigmos“.


[[1999]] m. [[Valstybės saugumo departamentas|Valstybės saugumo departamento]] generalinio direktoriaus patarėjas, [[1999]]–2000 m. Lietuvos Respublikos [[Vyriausybė]]s valstybės konsultantas, Ministro Pirmininko patarėjas. [[2000]]–[[2003]] m. Lietuvos teisės universiteto valstybinio valdymo fakulteto dekanas. 2003–[[2005]] m. [[Vilniaus miesto savivaldybė]]s mero pavaduotojas, atsistatydino iš pareigų, pareiškęs nebegalįs daugiau dirbti kartu su Prezidento [[Valdas Adamkus|Valdo Adamkaus]] pasitikėjimą praradusiu, į korupcijos ir protegavimo skandalus įsivėlusiu Vilniaus meru [[Artūras Zuokas|Artūru Zuoku]]. [[2004]] m. [[liepos 28]] d. iki 2004 m. [[rugpjūčio 16]] d. [[2004-2008 m. Seimas|Seimo]] narys. 2005 m. [[MRU|Mykolo Romerio universiteto]] viešojo administravimo fakulteto katedros vedėjas, profesorius.
Moka [[lietuvių kalba|lietuvių]], [[vokiečių kalba|vokiečių]], [[anglų kalba|anglų]], [[rusų kalba|rusų]] kalbas.


[[2005]] m. vasario mėn. kartu su grupe bendraminčių įkūrė viešąją įstaigą „Naujosios viešosios vadybos fondas“, kurios tikslas – skatinti viešojo sektoriaus ([[valstybė]]s, [[savivaldybė]]s įstaigų, įmonių, organizacijų) pažangą bei modernėjimą. Fondo valdybos narys.
== Kita ==

Vedęs, turi 3 vaikus. Žmona Irena – psichologė, dirba ligoninėje. Vyriausioji duktė Jūratė – baigė studijas M. Riomerio universitete ir įgijo teisės magistro išsilavinimą. Šiuo metu dirba advokato kontoroje. Sūnus Saulius VGTU studijuoja informatiką. Dukra Liepa – Dailes akademijoje - tekstilę.
Tarptautinės filosofijos dėstytojų asociacijos narys. Moka [[liet.|lietuvių]], [[vok.|vokiečių]], [[angl.|anglų]], [[rusų kalba]]s. Žmona Irena – psichologė, vaikai Jūratė, Saulius, Liepa.

== Politinė veikla ==

[[TS|Tėvynės sąjungos]] narys, Vilniaus skyrių sueigos tarybos pirmininkas, TS prezidiumo narys.

[[Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003 - 2007 m.|2003–2007 m.]] ir nuo [[2007]] m. [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 - 2011 m.|Vilniaus miesto savivaldybės tarybos]] narys, Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas.

[[2006]] m. birželio mėn. laimėjo bylą prieš Vilniaus merą Artūrą Zuoką dėl [[interpeliacija|interpeliacijos]] farso Vilniaus mieste, pasinaudodamas kuriuo [[Artūras Zuokas]] išvengė jo nušalinimo iš užimamų mero pareigų.
[[2006]] m. liepos mėn. laimėjo bylą prieš Vilniaus merą Artūrą Zuoką, kurioje jis buvo kaltinamas apšmeižęs A. Zuoką bei sugalvojęs „abonento“ pravardę.

== Mokslinė veikla ==

1993–[[1998]] m. mokslinis tiriamasis darbas Lietuvos laisvosios rinkos institute: Lietuvos politinio, ekonominio, mokslo ir žiniasklaidos elito ekonominių ir politinių preferencijų daugkartiniai tyrimai, [[elitas|elito]] filantropinių orientacijų tyrimas.

Išleido dvi monografijas, paskelbė 30 straipsnių užsienio ir Lietuvos leidiniuose politikos, administravimo, [[sociologija|sociologijos]], filosofijos istorijos, mokslo filosofijos ir [[istorija|istorijos]] temomis.

Skaitė 40 mokslinių pranešimų [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Belgija|Belgijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Švedija|Švedijoje]], [[Italija|Italijoje]], [[Slovėnija|Slovėnijoje]], [[Šveicarija|Šveicarijoje]], [[Estija|Estijoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]] ir [[Baltarusija|Baltarusijoje]].


Žurnalo „Viešoji politika ir administravimas“ vyriausiasis redaktorius.


[[Category:Lietuvos politikai|Masiulis, Kęstutis]]
[[Kategorija:Vilniaus politikai|Masiulis, Kęstutis]]
[[Kategorija:Seimo nariai|Masiulis, Kęstutis]]

10:49, 5 birželio 2007 versija

Kęstutis Masiulis (g. 1957 m. kovo 23 d. Kelmėje) – Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija

1975 m. baigė Kelmės vidurinę mokyklą, 1980 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. 1989 m. apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją tema „Fizikos ir matematikos mokslų filosofinės problemos Lietuvoje 1920-1940 m.“ 1993 m. humanitarinių mokslų daktaras. 2000 m. Vilniaus universitete suteiktas socialinių mokslų docento vardas.

1980–1983 m. Vilniaus universiteto Puslaidininkių fizikos katedros inžinierius, jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1983–1986 m. „Žinijos“ mokslinės draugijos referentas, 1986–1999 m. Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto aspirantas, vyresnysis mokslinis bendradarbis. 19972000 m. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas. Skaityti kursai: „Socialinių mokslų metodai“, „Socialinių mokslų filosofija“, „Socialinė politika Europos Sąjungoje“, „Elitas ir lyderystė“, „Politikos mokslų paradigmos“.

1999 m. Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus patarėjas, 1999–2000 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės konsultantas, Ministro Pirmininko patarėjas. 20002003 m. Lietuvos teisės universiteto valstybinio valdymo fakulteto dekanas. 2003–2005 m. Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas, atsistatydino iš pareigų, pareiškęs nebegalįs daugiau dirbti kartu su Prezidento Valdo Adamkaus pasitikėjimą praradusiu, į korupcijos ir protegavimo skandalus įsivėlusiu Vilniaus meru Artūru Zuoku. 2004 m. liepos 28 d. iki 2004 m. rugpjūčio 16 d. Seimo narys. 2005 m. Mykolo Romerio universiteto viešojo administravimo fakulteto katedros vedėjas, profesorius.

2005 m. vasario mėn. kartu su grupe bendraminčių įkūrė viešąją įstaigą „Naujosios viešosios vadybos fondas“, kurios tikslas – skatinti viešojo sektoriaus (valstybės, savivaldybės įstaigų, įmonių, organizacijų) pažangą bei modernėjimą. Fondo valdybos narys.

Tarptautinės filosofijos dėstytojų asociacijos narys. Moka lietuvių, vokiečių, anglų, rusų kalbas. Žmona Irena – psichologė, vaikai Jūratė, Saulius, Liepa.

Politinė veikla

Tėvynės sąjungos narys, Vilniaus skyrių sueigos tarybos pirmininkas, TS prezidiumo narys.

2003–2007 m. ir nuo 2007 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas.

2006 m. birželio mėn. laimėjo bylą prieš Vilniaus merą Artūrą Zuoką dėl interpeliacijos farso Vilniaus mieste, pasinaudodamas kuriuo Artūras Zuokas išvengė jo nušalinimo iš užimamų mero pareigų.

2006 m. liepos mėn. laimėjo bylą prieš Vilniaus merą Artūrą Zuoką, kurioje jis buvo kaltinamas apšmeižęs A. Zuoką bei sugalvojęs „abonento“ pravardę.

Mokslinė veikla

1993–1998 m. mokslinis tiriamasis darbas Lietuvos laisvosios rinkos institute: Lietuvos politinio, ekonominio, mokslo ir žiniasklaidos elito ekonominių ir politinių preferencijų daugkartiniai tyrimai, elito filantropinių orientacijų tyrimas.

Išleido dvi monografijas, paskelbė 30 straipsnių užsienio ir Lietuvos leidiniuose politikos, administravimo, sociologijos, filosofijos istorijos, mokslo filosofijos ir istorijos temomis.

Skaitė 40 mokslinių pranešimų Lietuvoje, Belgijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Šveicarijoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Žurnalo „Viešoji politika ir administravimas“ vyriausiasis redaktorius.