Teisutis Makačinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
S img
Nestea (aptarimas | indėlis)
50 533 keitimai
Eilutė 4: Eilutė 4:
| paveikslėlis = Teisutis Makačinas.jpg
| paveikslėlis = Teisutis Makačinas.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis = 240px
| paveikslėlio dydis = 220px
| gimimo data = {{Gimė|1938|09|05|T}}
| gimimo data = {{Gimė|1938|09|05|T}}
| gimimo vieta = [[Kaunas]]
| gimimo vieta = [[Kaunas]]
Eilutė 28: Eilutė 28:
|titulas0=[[LATGA|Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos]] (LATGA) prezidentas|nuo0=2012 m.|iki0=2020 m. spalio 10 d.}}
|titulas0=[[LATGA|Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos]] (LATGA) prezidentas|nuo0=2012 m.|iki0=2020 m. spalio 10 d.}}


'''Teisutis Makačinas''' (g. [[1938]] m. [[rugsėjo 5]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius, pedagogas, [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos muzikos ir teatro akademijos]] profesorius, buvęs [[LATGA|Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos]] (LATGA) prezidentas, populiarių kamerinių, simfoninių ir vokalinių kūrinių muzikos autorius.<ref name=":0" /> [[Lietuvos kompozitorių sąjunga|Lietuvos kompozitorių sąjungos]] narys.<ref>https://www.lks.lt/lt/nariai/kompozitoriai/</ref>
'''Teisutis Makačinas''' (g. [[1938]] m. [[rugsėjo 5]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius, pedagogas, [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos muzikos ir teatro akademijos]] profesorius, buvęs [[LATGA|Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos]] (LATGA) prezidentas, populiarių kamerinių, simfoninių ir vokalinių kūrinių muzikos autorius.<ref name=":0" /> [[Lietuvos kompozitorių sąjunga|Lietuvos kompozitorių sąjungos]] narys.<ref>https://www.lks.lt/lt/nariai/kompozitoriai/</ref>


== Biografija ==
== Biografija ==


==== Išsilavinimas ====
==== Išsilavinimas ====
[[1946]]–[[1947]] m. Makačinas mokėsi Vilniaus pradinėje mokykloje, 1947–[[1951]] m. [[Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija|Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje]], 1951–[[1956]] m. [[Vilniaus Žirmūnų gimnazija|Vilniaus 7-ojoje vidurinėje mokykloje]] (dabar – Vilniaus Žirmūnų gimnazija).
[[1946]]–[[1947]] m. Makačinas mokėsi Vilniaus pradinėje mokykloje, 1947–[[1951]] m. [[Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija|Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje]], 1951–[[1956]] m. [[Vilniaus Žirmūnų gimnazija|Vilniaus 7-ojoje vidurinėje mokykloje]] (dabar – Vilniaus Žirmūnų gimnazija).


1951–1956 m. lankė [[Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija|Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikumą]] (dabar – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija), [[1961]] m. baigė [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|LSSR konservatorijos]] (dabar – [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]]) [[Julius Juzeliūnas|Juliaus Juzeliūno]] kompozicijos klasę.
1951–1956 m. lankė [[Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija|Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikumą]] (dabar – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija), [[1961]] m. baigė [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|LSSR konservatorijos]] (dabar – [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]]) [[Julius Juzeliūnas|Juliaus Juzeliūno]] kompozicijos klasę.


==== Darbo partirtis ====
==== Darbo partirtis ====
Nuo [[1959]] m. Makačinas yra Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikumo (nuo [[1967]] m. aukštesnioji muzikos mokykla, vėliau konservatorija) dėstytojas, [[1973]]–[[2001]] m. dirbo muzikos teorijos ir kompozicijos skyriaus vedėju. 1961–1967 m. dėstė ir LSSR konservatorijoje (dabar – [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]]), nuo[[1985]] m. – muzikos teorijos katedros dėstytojas, docentas; nuo [[1996]] m. profesorius.
Nuo [[1959]] m. Makačinas yra Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikumo (nuo [[1967]] m. aukštesnioji muzikos mokykla, vėliau konservatorija) dėstytojas, [[1973]]–[[2001]] m. dirbo muzikos teorijos ir kompozicijos skyriaus vedėju. 1961–1967 m. dėstė ir LSSR konservatorijoje (dabar – [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]]), nuo [[1985]] m. – muzikos teorijos katedros dėstytojas, docentas; nuo [[1996]] m. profesorius.


[[2012]] m. buvo išrinktas [[LATGA|Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos]] (LATGA) prezidentu.<ref>https://www.latga.lt/istorija.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190531230042/https://www.latga.lt/istorija.html|date=2019-05-31}}</ref> 2016 m. Makačinas perrinktas antrąjai kadencijai.<ref> [https://www.latga.lt/asociacijos-latga-tarybos-prezidentu-perrinktas-teisutis-makacinas/ ASOCIACIJOS LATGA TARYBOS PREZIDENTU PERRINKTAS TEISUTIS MAKAČINAS]</ref>
[[2012]] m. buvo išrinktas [[LATGA|Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos]] (LATGA) prezidentu.<ref>https://www.latga.lt/istorija.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190531230042/https://www.latga.lt/istorija.html|date=2019-05-31}}</ref> 2016 m. Makačinas perrinktas antrąjai kadencijai.<ref> [https://www.latga.lt/asociacijos-latga-tarybos-prezidentu-perrinktas-teisutis-makacinas/ ASOCIACIJOS LATGA TARYBOS PREZIDENTU PERRINKTAS TEISUTIS MAKAČINAS]</ref>


== Kūryba ==
== Kūryba ==
<blockquote>„Teisutis Makačinas savo kūrybos stilių apibūdina kaip [[Neoklasicizmas|neoklasicizmo]] jungtį su bartokiška [[Liaudies muzika|liaudies muzikos]] transformacija. Daugelyje Makačino kūrinių svarbios [[Lietuvių liaudies muzika|lietuvių liaudies muzikos]] intonacijos, nors autorius ir vengia tiesiogiai cituoti [[Melodija|melodijas]]. Visai Makačino kūrybai būdingas linearinis pradas, [[Polifonija|polifoninis]] muzikinės minties plėtojimas, aiški struktūra ir griežta vidinė logika. Pastarojo dešimtmečio kūryboje stiprėja ir [[Minimalizmas|minimalizmo]] įtaka, pasireiškianti keleto paprastų motyvų dominavimu, jų kartojimu ir varijavimu. <...> Teisutis Makačinas taip pat yra sukūręs kūrinių orkestrui, kameriniams ansambliams, vokalui ir chorams, muzikos dramos spektakliams ir kino filmams. Kompozitorius itin daug rašo [[Vargonai|vargonams]] - penkios jo sonatos vargonams išsiskiria lakoniškumu ir savita tradicinių bei moderniųjų elementų samplaika. Pastaruoju metu jis itin pamėgęs styginių orkestro skambesį, nes styginiai instrumentai jam yra "gyviausi", geriausiai atliepiantys atlikėjo pastangoms.“ – muzikologė Eglė Gudžinskaitė.<ref name=":1">[https://www.mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/makacinas/#bio TEISUTIS MAKAČINAS]</ref></blockquote>Makačinas sukūrė kūrinių orkestrui, tarp jų – [[simfonija]] styginiams (1985 m.), „Sinfonia giocosa“ ([[1990]] m.), dvi simfonijetės ([[1994]] m., „Pacem relinquo vobis“ [[1998]] m.), koncertas trimitui ir kameriniam orkestrui ([[1991]] m.), koncertas klarnetui ir kameriniam orkestrui ([[2005]] m.), simfonija „in H“ ([[2002]] m.), simfonija koncertas trimitui, fliugelhornui ir dideliam pučiamųjų orkestrui ([[2004]] m.), kantatų, tarp jų – „Pirčiupio pelenai“ (1960 m.), „Vilniui“ (1973 m.), „Saulės poema“ ([[1975]] m.), kamerinių instrumentinių kūrinių, tarp jų – kvintetas 5 akordeonams (1990 m.), „Senojo Vilniaus aidai“ 3 valtornoms (1993 m.), „Atspindys“ styginių kvartetui (1999 m.), „Arkada“ akordeonui ir styginių kvartetui ([[2008]] m.), 3 siuitas fortepijonui ([[1963]] m., [[1968]] m., „Piemenų žaidimai“ [[1981]] m.), „Sąsiuvinis“ fortepijonui, 5 haikus balsui ir kameriniam ansambliui (abu [[2003]] m.), kūrinių vargonams, tarp jų – 5 sonatos (1963 m., [[1983]] m., [[1987]] m., 1990 m., [[1993]] m.), „Lietuviškas sąsiuvinis“ ([[1989]] m.), „Armėniškas sąsiuvinis“ (1989 m.), „Senasis sąsiuvinis“ ([[1995]] m.), vokalinių ciklų („Rudens akvarelės“ [[1962]] m.), dainų, chorų, dramos, spektaklių, kino filmų muzikos. Instrumentavo [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]] operą „Birutė“ (1978 m.), [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]], [[Morisas Ravelis|Moriso Ravelio]] kūrinių.<ref>{{TLE|2|680|Adeodatas Tauragis}}</ref><ref>{{VLE|XIV|74|Adeodatas Tauragis}}</ref>
<blockquote>„Teisutis Makačinas savo kūrybos stilių apibūdina kaip [[Neoklasicizmas|neoklasicizmo]] jungtį su bartokiška [[Liaudies muzika|liaudies muzikos]] transformacija. Daugelyje Makačino kūrinių svarbios [[Lietuvių liaudies muzika|lietuvių liaudies muzikos]] intonacijos, nors autorius ir vengia tiesiogiai cituoti [[Melodija|melodijas]]. Visai Makačino kūrybai būdingas linearinis pradas, [[Polifonija|polifoninis]] muzikinės minties plėtojimas, aiški struktūra ir griežta vidinė logika. Pastarojo dešimtmečio kūryboje stiprėja ir [[Minimalizmas|minimalizmo]] įtaka, pasireiškianti keleto paprastų motyvų dominavimu, jų kartojimu ir varijavimu. <…> Teisutis Makačinas taip pat yra sukūręs kūrinių orkestrui, kameriniams ansambliams, vokalui ir chorams, muzikos dramos spektakliams ir kino filmams. Kompozitorius itin daug rašo [[Vargonai|vargonams]] – penkios jo sonatos vargonams išsiskiria lakoniškumu ir savita tradicinių bei moderniųjų elementų samplaika. Pastaruoju metu jis itin pamėgęs styginių orkestro skambesį, nes styginiai instrumentai jam yra „gyviausi“, geriausiai atliepiantys atlikėjo pastangoms.“ – muzikologė Eglė Gudžinskaitė.<ref name=":1">[https://www.mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/makacinas/#bio TEISUTIS MAKAČINAS]</ref></blockquote>Makačinas sukūrė kūrinių orkestrui, tarp jų – [[simfonija]] styginiams (1985 m.), „Sinfonia giocosa“ (1990 m.), dvi simfonijetės (1994 m., „Pacem relinquo vobis“ 1998 m.), koncertas trimitui ir kameriniam orkestrui (1991 m.), koncertas klarnetui ir kameriniam orkestrui (2005 m.), simfonija „in H“ (2002 m.), simfonija koncertas trimitui, fliugelhornui ir dideliam pučiamųjų orkestrui (2004 m.), kantatų, tarp jų – „Pirčiupio pelenai“ (1960 m.), „Vilniui“ (1973 m.), „Saulės poema“ (1975 m.), kamerinių instrumentinių kūrinių, tarp jų – kvintetas 5 akordeonams (1990 m.), „Senojo Vilniaus aidai“ 3 valtornoms (1993 m.), „Atspindys“ styginių kvartetui (1999 m.), „Arkada“ akordeonui ir styginių kvartetui (2008 m.), 3 siuitas fortepijonui (1963 m., 1968 m., „Piemenų žaidimai“ 1981 m.), „Sąsiuvinis“ fortepijonui, 5 haikus balsui ir kameriniam ansambliui (abu 2003 m.), kūrinių vargonams, tarp jų – 5 sonatos (1963 m., 1983 m., 1987 m., 1990 m., 1993 m.), „Lietuviškas sąsiuvinis“ (1989 m.), „Armėniškas sąsiuvinis“ (1989 m.), „Senasis sąsiuvinis“ (1995 m.), vokalinių ciklų („Rudens akvarelės“ 1962 m.), dainų, chorų, dramos, spektaklių, kino filmų muzikos. Instrumentavo [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]] operą „Birutė“ (1978 m.), [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]], [[Morisas Ravelis|Moriso Ravelio]] kūrinių.<ref>{{TLE|2|680|Adeodatas Tauragis}}</ref><ref>{{VLE|XIV|74|Adeodatas Tauragis}}</ref>


Plačiajajai auditorijai geriausiai žinomas kaip nepaprasto populiarumo sulaukusių estradinių dainų („Vėjas man pasakė“, „Berniukai“, „Sugrįžk, kol nevėlu“, „Pašauki“ ir daugelio kitų) autorius.<ref name=":1" /> Teisučio Makačino estradines dainas atliko Tomas Balčytis, Liutauras Čeprackas, Vladas Daugintis, [[Aleksas Lemanas]], [[Danutė Neimontaitė]], [[Stasys Povilaitis]] ir kt.
Plačiajajai auditorijai geriausiai žinomas kaip nepaprasto populiarumo sulaukusių estradinių dainų („Vėjas man pasakė“, „Berniukai“, „Sugrįžk, kol nevėlu“, „Pašauki“ ir daugelio kitų) autorius.<ref name=":1" /> Teisučio Makačino estradines dainas atliko Tomas Balčytis, Liutauras Čeprackas, Vladas Daugintis, [[Aleksas Lemanas]], [[Danutė Neimontaitė]], [[Stasys Povilaitis]] ir kt.


== Apdovanojimai ir įvertinimai ==
== Apdovanojimai ir įvertinimai ==
* 1967 m. ir [[1969]] m. [[Stasys Šimkus|Stasio Šimkaus]] premija.
* [[1967]] m. ir [[1969]] m. [[Stasio Šimkaus premija]].
* [[2013]] m. LR kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“
* [[2013]] m. LR kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“
* [[2018]] m. [[ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius]].<ref name=":0">[https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/590d4723123111e88a05839ea3846d8e DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ PILIEČIŲ APDOVANOJIMO LIETUVOS VALSTYBĖS ORDINAIS IR MEDALIAIS VASARIO 16-OSIOS – LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENOS PROGA]</ref>
* [[2018]] m. [[ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius]].<ref name=":0">[https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/590d4723123111e88a05839ea3846d8e DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ PILIEČIŲ APDOVANOJIMO LIETUVOS VALSTYBĖS ORDINAIS IR MEDALIAIS VASARIO 16-OSIOS – LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENOS PROGA]</ref>
* [[2019]] m. [[M.A.M.A.]] apdovanojimas „Už gyvenimo nuopelnus“.<ref>[https://www.15min.lt/vardai/naujiena/muzika/m-a-m-a-karunuoja-geriausius-kas-taps-2018-uju-muzikos-lyderiais-1054-1092844 M.A.M.A karūnavo 2018-ųjų geriausius: triumfavo „G&G Sindikatas“ ir paslaptingasis Dynoro]</ref>
* [[2019]] m. [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2019|M.A.M.A. apdovanojimas „Už gyvenimo nuopelnus“]].<ref>[https://www.15min.lt/vardai/naujiena/muzika/m-a-m-a-karunuoja-geriausius-kas-taps-2018-uju-muzikos-lyderiais-1054-1092844 M.A.M.A karūnavo 2018-ųjų geriausius: triumfavo „G&G Sindikatas“ ir paslaptingasis Dynoro]</ref>


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

23:37, 13 rugsėjo 2021 versija

Teisutis Makačinas
Gimė 1938 m. rugsėjo 5 d. (85 metai)
Kaunas
Tėvas Antanas Makačinas
Sutuoktinis (-ė) Virgilija Regina Vaučeskaitė-Makačinienė
Vaikai Virgilijus Antanas Makačinas
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) prezidentas
Ėjo pareigas 2012 m. – 2020 m. spalio 10 d.
Veikla kompozitorius, pedagogas
Alma mater 1961 m. LSSR konservatorija
Žymūs apdovanojimai

2018 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius

Teisutis Makačinas (g. 1938 m. rugsėjo 5 d. Kaune) – Lietuvos kompozitorius, pedagogas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, buvęs Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) prezidentas, populiarių kamerinių, simfoninių ir vokalinių kūrinių muzikos autorius.[1] Lietuvos kompozitorių sąjungos narys.[2]

Biografija

Išsilavinimas

1946–1947 m. Makačinas mokėsi Vilniaus pradinėje mokykloje, 1947–1951 m. Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje, 1951–1956 m. Vilniaus 7-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vilniaus Žirmūnų gimnazija).

1951–1956 m. lankė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikumą (dabar – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija), 1961 m. baigė LSSR konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę.

Darbo partirtis

Nuo 1959 m. Makačinas yra Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikumo (nuo 1967 m. aukštesnioji muzikos mokykla, vėliau konservatorija) dėstytojas, 1973–2001 m. dirbo muzikos teorijos ir kompozicijos skyriaus vedėju. 1961–1967 m. dėstė ir LSSR konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), nuo 1985 m. – muzikos teorijos katedros dėstytojas, docentas; nuo 1996 m. profesorius.

2012 m. buvo išrinktas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) prezidentu.[3] 2016 m. Makačinas perrinktas antrąjai kadencijai.[4]

Kūryba

„Teisutis Makačinas savo kūrybos stilių apibūdina kaip neoklasicizmo jungtį su bartokiška liaudies muzikos transformacija. Daugelyje Makačino kūrinių svarbios lietuvių liaudies muzikos intonacijos, nors autorius ir vengia tiesiogiai cituoti melodijas. Visai Makačino kūrybai būdingas linearinis pradas, polifoninis muzikinės minties plėtojimas, aiški struktūra ir griežta vidinė logika. Pastarojo dešimtmečio kūryboje stiprėja ir minimalizmo įtaka, pasireiškianti keleto paprastų motyvų dominavimu, jų kartojimu ir varijavimu. <…> Teisutis Makačinas taip pat yra sukūręs kūrinių orkestrui, kameriniams ansambliams, vokalui ir chorams, muzikos dramos spektakliams ir kino filmams. Kompozitorius itin daug rašo vargonams – penkios jo sonatos vargonams išsiskiria lakoniškumu ir savita tradicinių bei moderniųjų elementų samplaika. Pastaruoju metu jis itin pamėgęs styginių orkestro skambesį, nes styginiai instrumentai jam yra „gyviausi“, geriausiai atliepiantys atlikėjo pastangoms.“ – muzikologė Eglė Gudžinskaitė.[5]

Makačinas sukūrė kūrinių orkestrui, tarp jų – simfonija styginiams (1985 m.), „Sinfonia giocosa“ (1990 m.), dvi simfonijetės (1994 m., „Pacem relinquo vobis“ 1998 m.), koncertas trimitui ir kameriniam orkestrui (1991 m.), koncertas klarnetui ir kameriniam orkestrui (2005 m.), simfonija „in H“ (2002 m.), simfonija koncertas trimitui, fliugelhornui ir dideliam pučiamųjų orkestrui (2004 m.), kantatų, tarp jų – „Pirčiupio pelenai“ (1960 m.), „Vilniui“ (1973 m.), „Saulės poema“ (1975 m.), kamerinių instrumentinių kūrinių, tarp jų – kvintetas 5 akordeonams (1990 m.), „Senojo Vilniaus aidai“ 3 valtornoms (1993 m.), „Atspindys“ styginių kvartetui (1999 m.), „Arkada“ akordeonui ir styginių kvartetui (2008 m.), 3 siuitas fortepijonui (1963 m., 1968 m., „Piemenų žaidimai“ 1981 m.), „Sąsiuvinis“ fortepijonui, 5 haikus balsui ir kameriniam ansambliui (abu 2003 m.), kūrinių vargonams, tarp jų – 5 sonatos (1963 m., 1983 m., 1987 m., 1990 m., 1993 m.), „Lietuviškas sąsiuvinis“ (1989 m.), „Armėniškas sąsiuvinis“ (1989 m.), „Senasis sąsiuvinis“ (1995 m.), vokalinių ciklų („Rudens akvarelės“ 1962 m.), dainų, chorų, dramos, spektaklių, kino filmų muzikos. Instrumentavo Miko Petrausko operą „Birutė“ (1978 m.), Juozo Gruodžio, Moriso Ravelio kūrinių.[6][7]

Plačiajajai auditorijai geriausiai žinomas kaip nepaprasto populiarumo sulaukusių estradinių dainų („Vėjas man pasakė“, „Berniukai“, „Sugrįžk, kol nevėlu“, „Pašauki“ ir daugelio kitų) autorius.[5] Teisučio Makačino estradines dainas atliko Tomas Balčytis, Liutauras Čeprackas, Vladas Daugintis, Aleksas Lemanas, Danutė Neimontaitė, Stasys Povilaitis ir kt.

Apdovanojimai ir įvertinimai

Šaltiniai

  1. ↑ 1,0 1,1 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ PILIEČIŲ APDOVANOJIMO LIETUVOS VALSTYBĖS ORDINAIS IR MEDALIAIS VASARIO 16-OSIOS – LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENOS PROGA
  2. ↑ https://www.lks.lt/lt/nariai/kompozitoriai/
  3. ↑ https://www.latga.lt/istorija.html Archyvuota kopija 2019-05-31 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ ASOCIACIJOS LATGA TARYBOS PREZIDENTU PERRINKTAS TEISUTIS MAKAČINAS
  5. ↑ 5,0 5,1 TEISUTIS MAKAČINAS
  6. ↑ Adeodatas Tauragis. Teisutis Makačinas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 680
  7. ↑ Adeodatas Tauragis. Teisutis Makačinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 74 psl.
  8. ↑ M.A.M.A karūnavo 2018-ųjų geriausius: triumfavo „G&G Sindikatas“ ir paslaptingasis Dynoro
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Teisutis_Makačinas&oldid=6359185"