Polifonija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Polifonija – daugiabalsė muzika pagrįsta savarankiškais balsais, kurie turėdami savo melodines linijas jungiasi į bendrą melodijų ansamblį.

Polifonijos alternatyva būtų Homofonija.

Polifoniniai žanrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Polifoniniai žanrai yra kanonas, kvodlibetas, kazkas, ričerkaras, kancona, fuga, invencija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Polifoninės muzikos raida. Pirmieji duomenys apie daugiabalsumą į Vakarų Europą atėjo iš Britanijos. 867 m. pasirodė Škotų filosofo Jono Škoto Eriugenos veikalas „Apie muziką“, kuriame rašoma apie dvibalsį giedojimą. Natų pavyzdžiai pasirodė IX a. pabaigoje. Iki XII a. vyravo dvibalsė muzika „diafonija“.