Teisutis Makačinas

Teisutis Makačinas
Gimė	1938 m. rugsėjo 5 d. Kaunas
Tėvas	Antanas Makačinas
Sutuoktinis (-ė)	Virgilija Regina Vaučeskaitė-Makačinienė
Vaikai	Virgilijus Antanas Makačinas
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) prezidentas
Ėjo pareigas	2012 m. – 2020 m. spalio 10 d.
Veikla	kompozitorius, pedagogas
Alma mater	1961 m. LSSR konservatorija
Žymūs apdovanojimai
2018 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius

Teisutis Makačinas (g. 1938 m. rugsėjo 5 d. Kaune) – Lietuvos kompozitorius, pedagogas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, buvęs Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) prezidentas, populiarių kamerinių, simfoninių ir vokalinių kūrinių muzikos autorius. Lietuvos kompozitorių sąjungos narys.

Biografija

Išsilavinimas

1946–1947 m. Makačinas mokėsi Vilniaus pradinėje mokykloje, 1947–1951 m. Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje, 1951–1956 m. Vilniaus 7-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vilniaus Žirmūnų gimnazija).

1951–1956 m. lankė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikumą (dabar – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija), 1961 m. baigė LSSR konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę.

Darbo partirtis

Nuo 1959 m. Makačinas yra Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikumo (nuo 1967 m. aukštesnioji muzikos mokykla, vėliau konservatorija) dėstytojas, 1973–2001 m. dirbo muzikos teorijos ir kompozicijos skyriaus vedėju. 1961–1967 m. dėstė ir LSSR konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), nuo1985 m. – muzikos teorijos katedros dėstytojas, docentas; nuo 1996 m. profesorius.

2012 m. buvo išrinktas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) prezidentu. 2016 m. Makačinas perrinktas antrąjai kadencijai.

Kūryba

„Teisutis Makačinas savo kūrybos stilių apibūdina kaip neoklasicizmo jungtį su bartokiška liaudies muzikos transformacija. Daugelyje Makačino kūrinių svarbios lietuvių liaudies muzikos intonacijos, nors autorius ir vengia tiesiogiai cituoti melodijas. Visai Makačino kūrybai būdingas linearinis pradas, polifoninis muzikinės minties plėtojimas, aiški struktūra ir griežta vidinė logika. Pastarojo dešimtmečio kūryboje stiprėja ir minimalizmo įtaka, pasireiškianti keleto paprastų motyvų dominavimu, jų kartojimu ir varijavimu. <...> Teisutis Makačinas taip pat yra sukūręs kūrinių orkestrui, kameriniams ansambliams, vokalui ir chorams, muzikos dramos spektakliams ir kino filmams. Kompozitorius itin daug rašo vargonams - penkios jo sonatos vargonams išsiskiria lakoniškumu ir savita tradicinių bei moderniųjų elementų samplaika. Pastaruoju metu jis itin pamėgęs styginių orkestro skambesį, nes styginiai instrumentai jam yra "gyviausi", geriausiai atliepiantys atlikėjo pastangoms.“ – muzikologė Eglė Gudžinskaitė.

Makačinas sukūrė kūrinių orkestrui, tarp jų – simfonija styginiams (1985 m.), „Sinfonia giocosa“ (1990 m.), dvi simfonijetės (1994 m., „Pacem relinquo vobis“ 1998 m.), koncertas trimitui ir kameriniam orkestrui (1991 m.), koncertas klarnetui ir kameriniam orkestrui (2005 m.), simfonija „in H“ (2002 m.), simfonija koncertas trimitui, fliugelhornui ir dideliam pučiamųjų orkestrui (2004 m.), kantatų, tarp jų – „Pirčiupio pelenai“ (1960 m.), „Vilniui“ (1973 m.), „Saulės poema“ (1975 m.), kamerinių instrumentinių kūrinių, tarp jų – kvintetas 5 akordeonams (1990 m.), „Senojo Vilniaus aidai“ 3 valtornoms (1993 m.), „Atspindys“ styginių kvartetui (1999 m.), „Arkada“ akordeonui ir styginių kvartetui (2008 m.), 3 siuitas fortepijonui (1963 m., 1968 m., „Piemenų žaidimai“ 1981 m.), „Sąsiuvinis“ fortepijonui, 5 haikus balsui ir kameriniam ansambliui (abu 2003 m.), kūrinių vargonams, tarp jų – 5 sonatos (1963 m., 1983 m., 1987 m., 1990 m., 1993 m.), „Lietuviškas sąsiuvinis“ (1989 m.), „Armėniškas sąsiuvinis“ (1989 m.), „Senasis sąsiuvinis“ (1995 m.), vokalinių ciklų („Rudens akvarelės“ 1962 m.), dainų, chorų, dramos, spektaklių, kino filmų muzikos. Instrumentavo Miko Petrausko operą „Birutė“ (1978 m.), Juozo Gruodžio, Moriso Ravelio kūrinių.

Plačiajajai auditorijai geriausiai žinomas kaip nepaprasto populiarumo sulaukusių estradinių dainų („Vėjas man pasakė“, „Berniukai“, „Sugrįžk, kol nevėlu“, „Pašauki“ ir daugelio kitų) autorius. Teisučio Makačino estradines dainas atliko Tomas Balčytis, Liutauras Čeprackas, Vladas Daugintis, Aleksas Lemanas, Danutė Neimontaitė, Stasys Povilaitis ir kt.

Apdovanojimai ir įvertinimai

• 1967 m. ir 1969 m. Stasio Šimkaus premija.
• 2013 m. LR kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“
• 2018 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.
• 2019 m. M.A.M.A. apdovanojimas „Už gyvenimo nuopelnus“.