Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
S +koordinatės pagal OSM |
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio}} |
|||
{{ltbaz|Alytus Angelu Sargu church.jpg|Vilkaviškio|Alytaus|Alytaus miestas|Alytus|Savanorių g. 14|medis|[[1878]] m.|}} |
{{ltbaz|Alytus Angelu Sargu church.jpg|Vilkaviškio|Alytaus|Alytaus miestas|Alytus|Savanorių g. 14|medis|[[1878]] m.|}} |
||
{{coord|54.39884|24.050885|type:landmark|display=t}} |
{{coord|54.39884|24.050885|type:landmark|display=t}} |
||
06:07, 17 lapkričio 2020 versija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Vilkaviškio |
| Dekanatas | Alytaus |
| Savivaldybė | Alytaus miestas |
| Gyvenvietė | Alytus |
| Adresas | Savanorių g. 14 |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | 1878 m. |
54°23′56″š. pl. 24°03′03″r. ilg. / 54.39884°š. pl. 24.050885°r. ilg.
Kitos reikšmės – Šv. Angelų Sargų bažnyčia.
Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčia stovi Alytuje. Istoristinė, turi neoklasicizmo ir neobaroko bruožų.
Istorija
Alytuje, Nemuno kairiajame krante, 1670 m. pastatyta Šv. Jurgio bažnyčia (kitais šaltiniais – Šv. Onos koplyčia). Ji buvo ir 1703 m. ilgainiui sunyko arba sudegė. Vėliau pastatyta medinė Šv. Angelų Sargų bažnyčia. 1797 m. įkurta parapija.
1820–1825 m. klebonavęs Nikodemas Dubrovskis pastatė medinę varpinę. Klebonas Andrius Cechanavičius (Alytuje 1829–1868 m.) 1830 m. pastatė naują bažnyčią. 1866 m. pastatytos dailininko Hymenickio tapybos 14 Kryžiaus kelio stočių. 1876 m. klebonu paskirtas Sebastijonas Banevičius 1878 m. bažnyčią padidino, pristatė dvi koplyčias.
1889–1919 m. klebonavęs Mykolas Migauskas 1905 m. bažnyčią pailgino, apkalė lentomis, aptvėrė šventorių. Alytaus vikaras Vincas Dargis už draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą 3 m. ištremtas į Černigovo guberniją, o atlikus bausmę neleista įsikurti lietuviškoje parapijoje. 1907 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius, įkurta biblioteka – skaitykla (pirmininkas kunigas M. Migauskas). 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
Po Antrojo pasaulinio karo klebonas Leonardas Kavaliauskas bažnyčią suremontavo.
Architektūra
Bažnyčia istoristinė, turi neoklasicizmo ir neobaroko bruožų, lotyniško kryžiaus plano, su stačiakampe apside, bokšteliais. Šventoriuje yra kapinės, kuriose palaidotas 1919 m. vasario 13 d. žuvęs karininkas Antanas Juozapavičius, 1991 m. žuvęs savanoris Artūras Sakalauskas.
-
Bažnyčia iš šono -
Bažnyčia iš galo -
Bažnyčios varpinė
