Konstantinas I: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

09:37, 22 rugpjūčio 2020 versija

Konstantinas I
Romos imperatorius

Konstantino dinastija
Gimė	272 m. vasario 17 d. Nisas, dab. Nišas, Serbija
Mirė	337 m. gegužės 22 d. (65 metai)
Tėvas	Konstancijus I Chloras
Motina	Elena Augusta
Sutuoktinis (-ė)	Minerva, Fausta
Vaikai	Konstantinas II, Konstancijus II
Romos imperatorius
Valdė	324-337 m.
Pirmtakas	Konstancijus Chloras, Licinijus
Įpėdinis	Konstantinas II

Vikiteka	Konstantinas I

Konstantinas I (kitaip Konstantinas Didysis, lot. Constantinus I Magnus; Flavius Valerius Aurelius Constantinus; g. 272 m. vasario 27 d. Naise – m. 337 m. gegužės 22 d.) – Romos imperijos imperatorius. 306 m. Britanijos legionų paskelbtas 34-uoju imperatoriumi valdė iki mirties 337 m. Viena žymiausių IV a. asmenybių.

Vykdė karines, politines, religines ir ekonomines reformas, kurios leido sustiprinti susilpnėjusią Romos imperiją. 311–312 m. per Keturių augustų kovą, dėl valdžios Licinijus ir Konstantinas I sumušė kitus du augustus Maksencijų ir Maksimianą; jų ir Galerijaus šeimos buvo išžudytos.

Biografija

Flavijus Valerijus Konstantinas gimė Naise (Nišas, Serbija) vasario 27 d.^[1] apie 272 m.^[2] Jo tėvas Konstancijus I Chloras buvo ilyras,^[3]^[4] kilęs iš Dardanijos provincijos.^[5] Konstantinas tikriausiai mažai laiko praleisdavo su tėvu, kuris buvo Aureliano asmens sargybinis. Jo motina buvo žemos kilmės graikė Elana iš Elenopolio Bitinijoje.^[6] Nežinomas jos statusas: ji buvo Konstancijaus žmona ar sugulovė.^[7]

285 m. Diokletianas paskyrė Maksimianą koimperatoriumi. 288 m. šis paskyrė Konstancijų pretorių prefektu Galijoje. Jis paliko Eleną ir vedė Maksimiano podukrą Teodorą 288 ar 289 m.^[8] Diokletianas įkūrė Tetrarchijos sistemą, kai paskyrė Konstancijų ir Galerijų jaunesniaisiais imperatoriais (cezariais). Kovo 1 d. Konstancijus buvo išsiųstas į Galiją numalšinti Karausijaus ir Elekto sukilimo.^[9] Konstantinas apsigyveno Diokletiano rūmuose kaip numatomas tėvo įpėdinis.^[10]

Į valdžią atėjo po Konstancijaus I Chloro mirties, taip pradėdamas Konstantinų dinastiją. Licinijus ir Konstantinas I pasidalijo Romos imperiją: Licinijus 312 m. tapo Rytų Romos imperijos, Konstantinas I – Vakarų Romos imperijos valdovu.

313 m. Licinijus ir Konstantinas I paskelbė Milano ediktą, kuriuo uždraudė persekioti krikščionis, jiems suteikė tokias pat teises kaip ir senosioms religijoms; įvedė rytietiškus imperatoriaus garbinimo papročius; piliečių profesijas padarė paveldimas.

Konstantinas I ne tik nustojo persekiojęs krikščionis, bet faktiškai pavertė krikščionybę valstybine religija. Įvairiems teologiniams nesutarimams išspręsti, jo iniciatyva buvo sušauktas pirmasis Nikėjos susirinkimas. 324 m. nugalėjęs Licinijų tapo visos Romos imperijos valdovu.

Konstantinas I smarkiai susirgo po Vėlykų pasninko 337 m.^[11] Jis apsikrikštijo ir mirė užmiesčio viloje, vadinamoje Achyronu, tų metų gegužės 22 d.^[12] Po mirties jo garbei Bizantijos sostinė pavadinta Konstantinopolis (buvęs Bizantijus).

Išnašos

↑ Barnes, Constantine and Eusebius, 3, 39–42; Elliott, Christianity of Constantine, 17; Odahl, 15; Pohlsander, "Constantine I"; Southern, 169, 341.
↑ Barnes, Constantine and Eusebius, 3; Barnes, New Empire, 39–42; Elliott, "Constantine's Conversion," 425–6; Elliott, "Eusebian Frauds," 163; Elliott, Christianity of Constantine, 17; Jones, 13–14; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59; Odahl, 16; Pohlsander, Emperor Constantine, 14; Rodgers, 238; Wright, 495, 507.
↑ Odahl, Charles M. (2001). Constantine and the Christian empire. London: Routledge. pp. 40–41. ISBN 978-0-415-17485-5.
↑ Gabucci, Ada (2002). Ancient Rome : art, architecture and history. Los Angeles, CA: J. Paul Getty Museum. p. 141. ISBN 978-0-89236-656-9.
↑ Barnes, Constantine and Eusebius, 3; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59–60; Odahl, 16–17.
↑ Drijvers, J.W. Helena Augusta: The Mother of Constantine the Great and the Legend of Her finding the True Cross (Leiden, 1991) 9, 15–17.
↑ Barnes, Constantine and Eusebius, 3; Barnes, New Empire, 39–40; Elliott, Christianity of Constantine, 17; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59, 83; Odahl, 16; Pohlsander, Emperor Constantine, 14.
↑ Barnes, Constantine and Eusebius, 3; Elliott, Christianity of Constantine, 20; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59–60; Odahl, 47, 299; Pohlsander, Emperor Constantine, 14.
↑ Barnes, Constantine and Eusebius, 3, 8; Corcoran, "Before Constantine" (CC), 40–41; Elliott, Christianity of Constantine, 20; Odahl, 46–47; Pohlsander, Emperor Constantine, 8–9, 14; Treadgold, 17.
↑ Barnes, Constantine and Eusebius, 3; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59–60; Odahl, 56–7.
↑ Eusebius, Vita Constantini 4.61; Barnes, Constantine and Eusebius, 259.
↑ Eusebius, Vita Constantini 4.64; Fowden, "Last Days of Constantine," 147; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 82.

Romos imperatorius

Anksčiau valdė: Konstancijus Chloras, Licinijus	Konstantinas I (306–337) Konstantinų dinastija	Vėliau valdė: Konstantinas II
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis

Šis straipsnis apie Senovės Romos asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Šis straipsnis apie senovės Romą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Barnes, Constantine and Eusebius, 3, 39–42; Elliott, Christianity of Constantine, 17; Odahl, 15; Pohlsander, "Constantine I"; Southern, 169, 341.

[2] Barnes, Constantine and Eusebius, 3; Barnes, New Empire, 39–42; Elliott, "Constantine's Conversion," 425–6; Elliott, "Eusebian Frauds," 163; Elliott, Christianity of Constantine, 17; Jones, 13–14; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59; Odahl, 16; Pohlsander, Emperor Constantine, 14; Rodgers, 238; Wright, 495, 507.

[3] Odahl, Charles M. (2001). Constantine and the Christian empire. London: Routledge. pp. 40–41. ISBN 978-0-415-17485-5.

[4] Gabucci, Ada (2002). Ancient Rome : art, architecture and history. Los Angeles, CA: J. Paul Getty Museum. p. 141. ISBN 978-0-89236-656-9.

[CTCR-5] Barnes, Constantine and Eusebius, 3; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59–60; Odahl, 16–17.

[6] Drijvers, J.W. Helena Augusta: The Mother of Constantine the Great and the Legend of Her finding the True Cross (Leiden, 1991) 9, 15–17.

[7] Barnes, Constantine and Eusebius, 3; Barnes, New Empire, 39–40; Elliott, Christianity of Constantine, 17; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59, 83; Odahl, 16; Pohlsander, Emperor Constantine, 14.

[marriage-8] Barnes, Constantine and Eusebius, 3; Elliott, Christianity of Constantine, 20; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59–60; Odahl, 47, 299; Pohlsander, Emperor Constantine, 14.

[9] Barnes, Constantine and Eusebius, 3, 8; Corcoran, "Before Constantine" (CC), 40–41; Elliott, Christianity of Constantine, 20; Odahl, 46–47; Pohlsander, Emperor Constantine, 8–9, 14; Treadgold, 17.

[10] Barnes, Constantine and Eusebius, 3; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59–60; Odahl, 56–7.

[11] Eusebius, Vita Constantini 4.61; Barnes, Constantine and Eusebius, 259.

[12] Eusebius, Vita Constantini 4.64; Fowden, "Last Days of Constantine," 147; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 82.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

@@ Eilutė 25: / Eilutė 25: @@
 == Biografija ==
 [[Vaizdas:ConstantineEmpire.jpg|thumb|left|250px|Romos imperija valdant Konstantinui I]]
-Flavijus Valerijus Konstantinas gimė Naise ([[Nišas]], Serbija) [[vasario 27]] d.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3, 39–42; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 17; Odahl, 15; Pohlsander, "Constantine I"; Southern, 169, 341.</ref> apie [[272]] m.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3; Barnes, ''New Empire'', 39–42; Elliott, "Constantine's Conversion," 425–6; Elliott, "Eusebian Frauds," 163; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 17; Jones, 13–14; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59; Odahl, 16; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 14; Rodgers, 238; Wright, 495, 507.</ref> Jo tėvas [[Konstancijus I Chloras]] buvo [[Ilyrai|ilyras]],<ref>{{cite book|last1=Odahl|first1=Charles M.|title=Constantine and the Christian empire|date=2001|publisher=Routledge|location=London|isbn=978-0-415-17485-5|pages=40–41|url=https://books.google.com/books?id=770uCgAAQBAJ&pg=PA40&q=constantine%20illyrian}}</ref><ref>{{cite book |last1= Gabucci |first1=Ada |title= Ancient Rome : art, architecture and history |date= 2002 |publisher= J. Paul Getty Museum |location= Los Angeles, CA |isbn=978-0-89236-656-9 |page=141 |url= https://books.google.com/books?id=V2MnHg3ZjgoC&pg=PA141&q=constantius%20chlorus%20illyrian}}</ref> kilęs iš Dardanijos provincijos.<ref name="CTCR">Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59–60; Odahl, 16–17.</ref>
+Flavijus Valerijus Konstantinas gimė Naise ([[Nišas]], Serbija) [[vasario 27]] d.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3, 39–42; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 17; Odahl, 15; Pohlsander, "Constantine I"; Southern, 169, 341.</ref> apie [[272]] m.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3; Barnes, ''New Empire'', 39–42; Elliott, "Constantine's Conversion," 425–6; Elliott, "Eusebian Frauds," 163; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 17; Jones, 13–14; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59; Odahl, 16; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 14; Rodgers, 238; Wright, 495, 507.</ref> Jo tėvas [[Konstancijus I Chloras]] buvo [[Ilyrai|ilyras]],<ref>{{cite book|last1=Odahl|first1=Charles M.|title=Constantine and the Christian empire|date=2001|publisher=Routledge|location=London|isbn=978-0-415-17485-5|pages=40–41|url=https://books.google.com/books?id=770uCgAAQBAJ&pg=PA40&q=constantine%20illyrian}}</ref><ref>{{cite book |last1= Gabucci |first1=Ada |title= Ancient Rome : art, architecture and history |date= 2002 |publisher= J. Paul Getty Museum |location= Los Angeles, CA |isbn=978-0-89236-656-9 |page=141 |url= https://books.google.com/books?id=V2MnHg3ZjgoC&pg=PA141&q=constantius%20chlorus%20illyrian}}</ref> kilęs iš Dardanijos provincijos.<ref name="CTCR">Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59–60; Odahl, 16–17.</ref> Konstantinas tikriausiai mažai laiko praleisdavo su tėvu, kuris buvo [[Aurelianas|Aureliano]] asmens sargybinis. Jo motina buvo žemos kilmės graikė Elana iš Elenopolio [[Bitinija|Bitinijoje]].<ref>Drijvers, J.W. ''Helena Augusta: The Mother of Constantine the Great and the Legend of Her finding the True Cross'' (Leiden, 1991) 9, 15–17.</ref> Nežinomas jos statusas: ji buvo Konstancijaus žmona ar sugulovė.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3; Barnes, ''New Empire'', 39–40; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 17; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59, 83; Odahl, 16; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 14.</ref>
+[[285]] m. [[Diokletianas]] paskyrė [[Maksimianas|Maksimianą]] koimperatoriumi. [[288]] m. šis paskyrė Konstancijų pretorių prefektu Galijoje. Jis paliko Eleną ir vedė Maksimiano podukrą Teodorą 288 ar 289 m.<ref name="marriage">Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 20; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59–60; Odahl, 47, 299; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 14.</ref> Diokletianas įkūrė Tetrarchijos sistemą, kai paskyrė Konstancijų ir [[Galerijus|Galerijų]] jaunesniaisiais imperatoriais (cezariais). [[Kovo 1]] d. Konstancijus buvo išsiųstas į Galiją numalšinti Karausijaus ir Elekto sukilimo.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3, 8; Corcoran, "Before Constantine" (CC), 40–41; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 20; Odahl, 46–47; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 8–9, 14; Treadgold, 17.</ref> Konstantinas apsigyveno Diokletiano rūmuose kaip numatomas tėvo įpėdinis.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59–60; Odahl, 56–7.</ref>
 Į valdžią atėjo po Konstancijaus I Chloro mirties, taip pradėdamas Konstantinų dinastiją.  Licinijus ir Konstantinas I pasidalijo Romos imperiją: Licinijus [[312]] m. tapo [[Rytų Romos imperija|Rytų Romos imperijos]], Konstantinas I – [[Vakarų Romos imperija|Vakarų Romos imperijos]] valdovu.