Buožėnų piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Buožėnų piliakalnis su gyvenviete, Pilalė (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1346K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1192) – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Buožėnų kaimo, Gadūnavo seniūnija. Pasiekiamas iš plento Telšiai – Seda Buožėnuose pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi, laikantis labiau dešinės pavažiavus iki buvusių fermų, nuo jų pasukus keliuku į kairę pietų kryptimi, už 150 m – į dešinę, pavažiavus 150 m – yra kairėje, už 50 m pietuose.

Piliakalnis

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Gervės kairiajame krante. Aikštelė ovali, orientuota pietų – šiaurės kryptimi, 23 m ilgio, 44 m pločio. Joje rastas akmeninis galąstuvas, verpstukas, geležinis siauraašmenis kirvis, peilis, žalvarinis apkalas, grublėtos keramikos. Aikštelės vakarinį ir pietinį kraštus juosia 73 m ilgio, 4 m aukščio, 40 m pločio pylimas, kurio išorinis 7 m aukščio šlaitas leidžiasi į 24 m pločio, 0,5 m gylio griovį. Už griovio supiltas antras 0,5-0,8 m aukščio, 5 m pločio pylimas, juosęs visą piliakalnį, už kurio iškastas antras 14 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 13 m aukščio, pietinis šlaitas buvo grįstas akmenimis. Pietrytiniame šlaite yra senojo įvažiavimo į piliakalnį žymės.

Piliakalnis labai apardytas jame 1929 m. Z. Jaruckiui pasistačius sodybą (po kelerių metų nukelta į papėdę): jis buvo ariamas, nuskleisti pylimai, kastos duobės, šiaurinėje dalyje padarytas įvažiavimas. Piliakalnis apaugęs lapuočiais.

Vakarinėje papėdėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos. ^[1]

Tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. 1966 m. Vitas Valatka piliakalnio aikštelėje iškasė 3 šurfus (3 m²), aptiko 80 cm storio kultūrinį sluoksnį su anglimis, akmenimis. ^[2] Radinius saugo Žemaičių muziejus Alka. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.

Aplinkiniai piliakalniai

Renavo piliakalnis 20 km
Rimolių piliakalnis 16 km
Girkantų piliakalnis 12 km
Rotinėnų piliakalnis 8 km

Jautakių piliakalnis 29 km
Daubarių piliakalnis 27 km

Gyvolių piliakalnis 30 km
Papilės piliakalnis 40 km

Grigaičių piliakalnis 19 km
Alsėdžių piliakalnis 8 km

Rekčių piliakalnis 42 km
Šilėnų piliakalnis 47 km

Gelindėnų piliakalnis 11 km

Džiuginėnų piliakalnis 5 km
Paplienijos piliakalnis 17 km

Kalnėnų piliakalnis 6 km
Skurvydiškės piliakalnis 7 km

Šaltiniai

↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 45 (Nr. 110).
↑ Vitas Valatka. Buožėnų pilalė // Kraštotyra. Vilnius, 1970. p. 126–130.

Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 78.
Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.189
Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899.
Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928.

Nuorodos

Lietuvos piliakalniai

[1] Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 45 (Nr. 110).

[2] Vitas Valatka. Buožėnų pilalė // Kraštotyra. Vilnius, 1970. p. 126–130.

[1]

[2]

@@ Eilutė 17: / Eilutė 17: @@
  |registro Nr. = A1346K / 24517, 24518, 3469 / AR1192
 }}
-'''Buožėnų piliakalnis su gyvenviete''', ''Pilalė'' (registro kodas iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. A1346K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1192) – [[piliakalnis]] [[Telšių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Buožėnai|Buožėnų]] kaimo, [[Gadūnavo seniūnija]]. Pasiekiamas iš plento [[Telšiai]] – [[Seda]] Buožėnuose pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi, laikantis labiau dešinės pavažiavus iki buvusių fermų, nuo jų pasukus keliuku į kairę pietų kryptimi, už 150 m - į dešinę, pavažiavus 150 m – yra kairėje, už 50 m pietuose.
+'''Buožėnų piliakalnis su gyvenviete''', ''Pilalė'' (registro kodas iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. A1346K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1192) – [[piliakalnis]] [[Telšių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Buožėnai|Buožėnų]] kaimo, [[Gadūnavo seniūnija]]. Pasiekiamas iš plento [[Telšiai]] – [[Seda]] Buožėnuose pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi, laikantis labiau dešinės pavažiavus iki buvusių fermų, nuo jų pasukus keliuku į kairę pietų kryptimi, už 150 m – į dešinę, pavažiavus 150 m – yra kairėje, už 50 m pietuose.
 == Piliakalnis ==
-Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, [[Gervė (upė)|Gervės]] kairiajame krante. Aikštelė ovali, orientuota pietų – šiaurės kryptimi, 23 m ilgio, 44 m pločio. Joje rastas akmeninis [[galąstuvas]], [[verpstukas]], [[geležis|geležinis]] siauraašmenis [[kirvis]], [[peilis]], [[žalvaris|žalvarinis]] apkalas, grublėtos [[keramika|keramikos]]. Aikštelės vakarinį ir pietinį kraštus juosia 73 m ilgio, 4 m aukščio, 40 m pločio pylimas, kurio išorinis 7 m aukščio šlaitas leidžiasi į 24 m pločio, 0,5 m gylio griovį. Už griovio supiltas antras 0,5-0,8 m aukščio, 5 m pločio pylimas, juosęs visą piliakalnį, už kurio iškastas antras 14 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 13 m aukščio, pietinis šlaitas buvo grįstas akmenimis. Pietrytiniame šlaite yra senojo įvažiavimo į piliakalnį žymės.
+Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, [[Gervė (upė)|Gervės]] kairiajame krante. Aikštelė ovali, orientuota pietų – šiaurės kryptimi, 23 m ilgio, 44 m pločio. Joje rastas akmeninis [[galąstuvas]], [[verpstukas]], [[geležis|geležinis]] siauraašmenis [[kirvis]], [[peilis]], [[žalvaris|žalvarinis]] apkalas, grublėtos [[keramika|keramikos]]. Aikštelės vakarinį ir pietinį kraštus juosia 73 m ilgio, 4 m aukščio, 40 m pločio pylimas, kurio išorinis 7 m aukščio šlaitas leidžiasi į 24 m pločio, 0,5 m gylio griovį. Už griovio supiltas antras 0,5-0,8 m aukščio, 5 m pločio pylimas, juosęs visą piliakalnį, už kurio iškastas antras 14 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 13 m aukščio, pietinis šlaitas buvo grįstas akmenimis. Pietrytiniame šlaite yra senojo įvažiavimo į piliakalnį žymės.
-Piliakalnis labai apardytas jame [[1929]] m. Z. Jaruckiui pasistačius sodybą (po kelerių metų nukelta į papėdę): jis buvo ariamas, nuskleisti pylimai, kastos duobės, šiaurinėje dalyje padarytas įvažiavimas. Piliakalnis apaugęs lapuočiais.
+Piliakalnis labai apardytas jame [[1929]] m. Z. Jaruckiui pasistačius sodybą (po kelerių metų nukelta į papėdę): jis buvo ariamas, nuskleisti pylimai, kastos duobės, šiaurinėje dalyje padarytas įvažiavimas. Piliakalnis apaugęs lapuočiais.
-Vakarinėje papėdėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos. <ref> [[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]], Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 45 (Nr. 110).</ref>
+Vakarinėje papėdėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos. <ref> [[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]], Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 45 (Nr. 110).</ref>
 == Tyrimai ==
-Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1964]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]]. [[1966]] m. [[Vitas Valatka]] piliakalnio aikštelėje iškasė 3 šurfus (3 m²), aptiko 80 cm storio kultūrinį sluoksnį su anglimis, akmenimis. <ref>Vitas Valatka. Buožėnų pilalė // Kraštotyra. Vilnius, 1970. p. 126–130.</ref> Radinius saugo [[Žemaičių muziejus Alka]]. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - [[XIII a.]]
+Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1964]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]]. [[1966]] m. [[Vitas Valatka]] piliakalnio aikštelėje iškasė 3 šurfus (3 m²), aptiko 80 cm storio kultūrinį sluoksnį su anglimis, akmenimis. <ref>Vitas Valatka. Buožėnų pilalė // Kraštotyra. Vilnius, 1970. p. 126–130.</ref> Radinius saugo [[Žemaičių muziejus Alka]]. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – [[XIII a.]]
 {{ltunavigacija|3
@@ Eilutė 43: / Eilutė 43: @@
 == Šaltiniai ==
 {{Išnašos}}
-* Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 78.
+* Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 78.
 * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.189
 * Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899.