Verpstukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Verpstukas. Gudija, XX a. vid.

Verpstukas – verpimo įrankis. Tai apvalus medinis kotelis siūlams vynioti su ant galo užmautu 2–5 cm skersmens smagračiu. Verpstukų smagračiai gaminti iš molio, gintaro, akmens, rago, kartais iš metalo.

Naudoti verpstukai daugiausia senovėje – nuo neolito iki atsirandant verpimo rateliui (XVXIX a.). Lietuvoje verpstukai atsiranda sulyg virvelinės keramikos kultūros atėjimu (III tūkstm. pr. m. e. pab. – II tūkstm. pr. m. e.). Daugiausia verpstukų smagračiai aptinkami III tūkstm. pr. moterų kapuose.[1]

Verpimas verpstuku. Peru

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Verpstukas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 178 psl.