Buožėnų piliakalnis
| Buožėnų piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Buožėnų piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Telšių rajonas | ||
| Seniūnija | Gadūnavo seniūnija | ||
| Aukštis | 13 m | ||
| Plotas | 23x44 m | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1964 | ||
| Registro Nr. | A1346K / 24517, 24518, 3469 / AR1192 | ||
Buožėnų piliakalnis su gyvenviete, Pilalė (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1346K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1192) – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Buožėnų kaimo, Gadūnavo seniūnija. Pasiekiamas iš plento Telšiai – Seda Buožėnuose pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi, laikantis labiau dešinės pavažiavus iki buvusių fermų, nuo jų pasukus keliuku į kairę pietų kryptimi, už 150 m – į dešinę, pavažiavus 150 m – yra kairėje, už 50 m pietuose.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Gervės kairiajame krante. Aikštelė ovali, orientuota pietų – šiaurės kryptimi, 23 m ilgio, 44 m pločio. Joje rastas akmeninis galąstuvas, verpstukas, geležinis siauraašmenis kirvis, peilis, žalvarinis apkalas, grublėtos keramikos. Aikštelės vakarinį ir pietinį kraštus juosia 73 m ilgio, 4 m aukščio, 40 m pločio pylimas, kurio išorinis 7 m aukščio šlaitas leidžiasi į 24 m pločio, 0,5 m gylio griovį. Už griovio supiltas antras 0,5-0,8 m aukščio, 5 m pločio pylimas, juosęs visą piliakalnį, už kurio iškastas antras 14 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 13 m aukščio, pietinis šlaitas buvo grįstas akmenimis. Pietrytiniame šlaite yra senojo įvažiavimo į piliakalnį žymės.
Piliakalnis labai apardytas jame 1929 m. Z. Jaruckiui pasistačius sodybą (po kelerių metų nukelta į papėdę): jis buvo ariamas, nuskleisti pylimai, kastos duobės, šiaurinėje dalyje padarytas įvažiavimas. Piliakalnis apaugęs lapuočiais.
Vakarinėje papėdėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos.[1]
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. 1966 m. Vitas Valatka piliakalnio aikštelėje iškasė 3 šurfus (3 m²), aptiko 80 cm storio kultūrinį sluoksnį su anglimis, akmenimis.[2] Radinius saugo Žemaičių muziejus Alka. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Renavo piliakalnis 20 km Rimolių piliakalnis 16 km Girkantų piliakalnis 12 km Rotinėnų piliakalnis 8 km |
Jautakių piliakalnis 29 km Daubarių piliakalnis 27 km |
Gyvolių piliakalnis 30 km Papilės piliakalnis 40 km |
| |||||||
| Grigaičių piliakalnis 19 km Alsėdžių piliakalnis 8 km |
|
Rekčių piliakalnis 42 km Šilėnų piliakalnis 47 km | |||||||||
| Gelindėnų piliakalnis 11 km | Džiuginėnų piliakalnis 5 km Paplienijos piliakalnis 17 km |
Kalnėnų piliakalnis 6 km Skurvydiškės piliakalnis 7 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 45 (Nr. 110).
- ↑ Vitas Valatka. Buožėnų pilalė // Kraštotyra. Vilnius, 1970. p. 126–130.
- Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 78.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.189
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899.
- Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928.