Buožėnų piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Buožėnų piliakalnis
[[Image:|250px]]

Buožėnų piliakalnis
Koordinatės
56°01′52.1″ š. pl. 22°09′48.3″ r. ilg. / 56.031139°š. pl. 22.163417°r. ilg. / 56.031139; 22.163417Koordinatės: 56°01′52.1″ š. pl. 22°09′48.3″ r. ilg. / 56.031139°š. pl. 22.163417°r. ilg. / 56.031139; 22.163417
Savivaldybė Telšių rajonas
Seniūnija Gadūnavo seniūnija
Aukštis 13 m
Plotas 23x44 m
Naudotas I tūkstantmetis - XIII a.
Žvalgytas 1964
Registro Nr. A1346K / 24517, 24518, 3469 / AR1192

Buožėnų piliakalnis su gyvenviete, Pilalė (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1346K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1192) – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Buožėnų kaimo, Gadūnavo seniūnija. Pasiekiamas iš plento TelšiaiSeda Buožėnuose pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi, laikantis labiau dešinės pavažiavus iki buvusių fermų, nuo jų pasukus keliuku į kairę pietų kryptimi, už 150 m - į dešinę, pavažiavus 150 m – yra kairėje, už 50 m pietuose.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Gervės kairiajame krante. Aikštelė ovali, orientuota pietų – šiaurės kryptimi, 23 m ilgio, 44 m pločio. Joje rastas akmeninis galąstuvas, verpstukas, geležinis siauraašmenis kirvis, peilis, žalvarinis apkalas, grublėtos keramikos. Aikštelės vakarinį ir pietinį kraštus juosia 73 m ilgio, 4 m aukščio, 40 m pločio pylimas, kurio išorinis 7 m aukščio šlaitas leidžiasi į 2­4 m pločio, 0,5 m gylio griovį. Už griovio supiltas antras 0,5­-0,8 m aukščio, 5 m pločio pylimas, juosęs visą piliakalnį, už kurio iškastas antras 14 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 13 m aukščio, pietinis šlaitas buvo grįstas akmenimis. Pietrytiniame šlaite yra senojo įvažiavimo į piliakalnį žymės.

Piliakalnis labai apardytas jame 1929 m. Z. Jaruckiui pasistačius sodybą (po kelerių metų nukelta į papėdę): jis buvo ariamas, nuskleisti pylimai, kastos duobės, šiaurinėje dalyje padarytas įvažiavimas. Piliakalnis apaugęs lapuočiais.

Vakarinėje papėdėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos. [1]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. 1966 m. Vitas Valatka piliakalnio aikštelėje iškasė 3 šurfus (3 m²), aptiko 80 cm storio kultūrinį sluoksnį su anglimis, akmenimis. [2] Radinius saugo Žemaičių muziejus Alka. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIII a.

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Renavo piliakalnis 20 km
Rimolių piliakalnis 16 km
Girkantų piliakalnis 12 km
Rotinėnų piliakalnis 8 km
Jautakių piliakalnis 29 km
Daubarių piliakalnis 27 km
Gyvolių piliakalnis 30 km
Papilės piliakalnis 40 km
Blank-50px.png
Grigaičių piliakalnis 19 km
Alsėdžių piliakalnis 8 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Rekčių piliakalnis 42 km
Šilėnų piliakalnis 47 km
Gelindėnų piliakalnis 11 km Džiuginėnų piliakalnis 5 km
Paplienijos piliakalnis 17 km
Kalnėnų piliakalnis 6 km
Skurvydiškės piliakalnis 7 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 45 (Nr. 110).
  2. Vitas Valatka. Buožėnų pilalė // Kraštotyra. Vilnius, 1970. p. 126–130.
  • Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 78.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.189
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899.
  • Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]