Rimolių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Rimolių piliakalnis
Rimoliųpilakalnis1.JPG
Rimolių piliakalnis iš šiaurės rytų pusės

Rimolių piliakalnis
Koordinatės
56°11′09.2″ š. pl. 22°04′18.3″ r. ilg. / 56.185889°š. pl. 22.071750°r. ilg. / 56.185889; 22.071750Koordinatės: 56°11′09.2″ š. pl. 22°04′18.3″ r. ilg. / 56.185889°š. pl. 22.071750°r. ilg. / 56.185889; 22.071750
Savivaldybė Mažeikių rajonas
Seniūnija Sedos seniūnija
Aukštis 13-­14 m
Plotas 55 x 65
Naudotas I tūkstantmetis - XIII a.
Žvalgytas 1903, 1966
Registro Nr. A781KP/ 23961,23962,23963,5335/ AR617
Commons-logo.svg

Vikiteka

Rimolių piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete, Užpilis, Kulšėnai (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A781KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR617) – piliakalnis Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Rimolių kaimo, Sedos seniūnija. Pasiekiamas keliu (207) Renavas – Seda Rimoliuose pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi, pavažiavus 600 m, ant kalvos, prieš kelio posūkį į dešinę pasukus į kairę pietų kryptimi, pavažiavus 220 m iki senojo kelio griovio – yra priekyje, už 150 m.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas Varduvos dešiniajame krante, siauriausioje didelės kilpos vietoje. Aikštelė netaisyklingo ovalo formos, orientuota šiaurės – pietų kryptimi, 55 m ilgio, 65 m pločio, iš visų pusių apjuosta pylimo, kuris išliko tik pietinėje dalyje (2 m aukščio, 16 m pločio) ir 1 m aukščio, 11 m pločio fragmentas šiauriniame krašte. Jo 3,5 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 5 pločio, 0,5 m gylio griovį, už kurio supiltas antras 0,3 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Už šiaurinio pylimo, dabar likusiame siaurame ožnugaryje buvęs priešpilis. Šlaitai statūs, 13-­14 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.

1996 m. sutvirtintas erodavęs vakarinis šlaitas.

Priešpilis buvęs apie 50 m pločio pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, nuo aukštumos apsaugotas pylimu, kurio išlikęs 1 m aukščio, 11 m pločio fragmentas.

Piliakalnis labai apardytas arimų, šiaurės vakarų šlaitas -­ erozijos, link į pietus nuo jo stovėjusios sodybos ėjusių kelių. [1]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1903 m. atliko Liudvikas Kšivickis, 1966 m. – Lietuvos istorijos institutas.

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Kivylių piliakalnis 24 km
Veitelių piliakalnis 22 km
Dapšių piliakalnis 17 km
Renavo piliakalnis 4,5 km
Daubarių piliakalnis 16 km Blank-50px.png
Erslos piliakalnis 25 km
Mosėdžio piliakalnis 36 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Gyvolių piliakalnis 36 km
Alsėdžių piliakalnis 14 km Sedos piliakalnis 2 km
Žemaičių Kalvarijos piliakalnis 6 km
Buožėnų piliakalnis 16 km
Džiuginėnų piliakalnis 20 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 147 (Nr. 634)
  • Bronius Dakanis. Mažeikių rajono archeologinių paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 189.
  • Krzywicki L. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906, p. 31.
  • Kšivickis L. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928 p. 31-32.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.144

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]