Veprių Kalvarijos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
53 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
 
Pagrindiniai Kalvarijų statiniai išsidėstę [[Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia|Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčios]] [[šventorius|šventoriuje]], kur stovi bažnyčia, [[Veprių Kristaus kapo koplyčia|Kristaus kapo koplyčia]], trys [[koplytėlė]]s, [[koplytstulpis|koplytstulpiai]] bei [[kryžius]]. Yra pažymėtos septynios Kryžiaus kelio stočių vietos. Kiti komplekso statiniai – tai likusios Kryžiaus kelio stotys, išsidėsčiusios rytinėje ir pietrytinėje miestelio dalyje ir miškelyje, o viena koplytėlė stovi šiauriniame miestelio gale. Iš viso Kalvarijas sudaro 21 plytų mūro koplytėlė (įskaitant esančią šventoriuje ir Kristaus Kapo koplyčią), 6 mediniai ir 1 geležiniai vartai. Pro geležinius vartus procesija praeina du kartus, taip pat vartų funkciją atlieka šventoriaus vartai, todėl iš viso susidaro 8 stotys vartuose.
 
Greta Kryžiaus kelio Vepriuose yra ir Dievo Motinos Sopulingosios stotys arba, anot vietinių žmonių, „Marijos„[[Marija (Jėzaus motina)|Marijos]] takeliai“. Tai 12 paskutiniųjų Kryžiaus kelio stočių. „Marijos takeliai“ maldininkų apeinami priešinga Kryžiaus keliui kryptimi. Kelio ilgis apie 2 km. Dalis Kryžiaus kelio ir Cedrono upelio – privati valda, kurios laisvas lankymas galimas tik atlaidų dienomis.<ref>[http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kryziaus-keliu-garsejanciu-vepriu-dziaugsmas-sventes-skaudulys-plaukiojancios-salos-56-321084 Kryžiaus keliu garsėjantys Vepriai]</ref> Kalvarijų kelyje yra dar viena ypatinga vieta – Cedrono upelis, [[RiešėGeležė (GeležėŠventoji)|Riešės]] upelio žemupys, pavadintas bibliniu vardu. Tikima, kad jo vanduo turi gydomųjų galių. Žmonės čia prausiasi, per Sekmines brenda basomis ir keliais, vandenį vežasi namo.<ref>http://www.vilnijosvartai.lt/locations/listing/?id=186</ref>
 
== Istorija ==
Kryžiaus kelio stotys Vepriuose įsteigtos [[1846]] m., kai pirmą kartą buvo apeiti Kristaus kančios keliai. Tuomet pirmosios koplytėlės buvo medinės, sukaltos iš lentų. [[1882]]–[[1900]] m. Veprių ūkininkų lėšomis dauguma pirmųjų medinių koplytėlių, išskyrus Paskutinės vakarienės (''Večernyko'') ir [[Veronika|Veronikos]] patarnavimo, pakeistos mūrinėmis. Į šias dvi didžiąsias medines koplytėles buvo galima patekti ir ten melstis.
 
Koplytėlės nukentėjo nuo artilerijos per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]]. [[1923]] m. kunigo Pranciškaus Mirskio iniciatyva senieji sunykę Kalvarijų paveikslai buvo pakeisti naujais, tapytais ant cinkuotos skardos, tačiau žemesnio meninio lygio (keli jų saugomi Veprių muziejuje). [[Sekminės|Sekminių]] metu Kalvarijose būdavo apeinami Kristaus kančios keliai. Maldininkų, atvykstančių į Sekminių [[atlaidai|atlaidus]], skaičius nuolatos augo ir tarpukario laikotarpiu į Veprius jų atvykdavo tūkstančiai. Apie Veprių Kalvarijas dar [[1927]] m. buvo išleistas vadovėlis „Jėzaus Kristaus kančios kelių arba Kalvarijų vadovėlis taikomas Vilniaus ir Veprių Kalvarijoms apvaikščioti“.
 
Veprių kryžiaus kelio stočių koplytėlės sovietmečiu, [[1962]]–[[1963]] m. buvo nugriautos (išliko tik šventoriuje stovėjusios koplytėlės). Tačiau tikintieji ateidavo melstis į tas vietas, kur jos stovėjo, o jų stovėjimo vietas žymėdavo kryžiais ar gėlėmis. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, [[1989]]–[[1990]] m., Klebono Vaclovo Ramanausko, apylinkės seniūnės [[Janina Akstinavičienė|Janinos Akstinavičienės]] ir kt. iniciatyva sunaikintosios Kryžiaus kelio stočių koplytėlės buvo atstatytos už tikinčiųjų paaukotas lėšas. Siekiant surinkti lėšų, Veprių bažnyčioje buvo surengtas labdaringas [[Lietuvos nacionalinė filharmonija|Lietuvos nacionalinės filharmonijos]] atlikėjų koncertas. Kalvarijų atstatymui atminti šalia bažnyčios didžiųjų vartų ir XXIX stoties pastatytas medinis koplytstulpis. Pagrindiniai aukotojai nurodyti paminklinėse lentelėse pritvirtintose prie atstatytų koplytėlių šonų.
Anoniminis naudotojas

Naršymo meniu