Guamas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Vaizdas Coat_of_arms_of_Guam.svg keičiamas Seal_of_Guam.svg |
|||
Eilutė 40: | Eilutė 40: | ||
}} |
}} |
||
'''Guamo teritorija''' ([[čamorų kalba]] '' |
'''Guamo teritorija''' ({{en|Guam}}, [[čamorų kalba]] ''Guåhån'') – sala [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] vakaruose ir turinti savivaldą; neinkorporuota [[JAV]] teritorija. Vietiniai gyventojai, [[čamorai]], yra palikuonys tų, kurie gyveno saloje prieš 3500 metų. Sostinė – [[Aganija]] (čamorų k. ''Hagåtña'', isp. ir angl. taip pat vadinama ''Agaña''). Pagrindinės salos ekonomikos sritys – [[turizmas]] (apie 90 proc. turistų atvyksta iš [[Japonija|Japonijos]]) ir JAV karinių pajėgų bazių, kurios užima 1/3 salos teritorijos, aprūpinimas. |
||
== Guamo istorija == |
== Guamo istorija == |
||
Eilutė 48: | Eilutė 48: | ||
Guamą kaip karo grobį, JAV pradėjo kontroliuoti [[1898]] metais po Guamo mūšio, [[Ispanija|Ispanijos]]-JAV kare. Sala tapo patogia stotele pakeliui į Filipinus ir iš jų. |
Guamą kaip karo grobį, JAV pradėjo kontroliuoti [[1898]] metais po Guamo mūšio, [[Ispanija|Ispanijos]]-JAV kare. Sala tapo patogia stotele pakeliui į Filipinus ir iš jų. |
||
[[1941]] metais [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu salą užgrobė Japonijos karinės |
[[1941]] metais [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu salą užgrobė Japonijos karinės pajėgos. JAV [[1944]] metais išvadavo salą nuo japonų karinės okupacijos. |
||
[[1960]] |
[[1960]] m. pradžioje JAV suteikė Guamo gyventojams JAV pilietybę ir palaipsniui salai buvo suteiktas pusiau autonomijos statusas. |
||
== Geografija == |
== Geografija == |
||
{{main|Marianų salos|Guamo geografija}} |
{{main|Marianų salos|Guamo geografija}} |
||
Pietinė Guamo salos dalis yra vulkaninės kilmės, šiaurinė |
Guamo sala yra [[Marianų salos|Marianos salų]] grandinės pietuose, didžiausia visoje [[Mikronezija|Mikronezijoje]]. Sala 50 km ilgio, 6–19 km pločio. Pietinė Guamo salos dalis yra vulkaninės kilmės, šiaurinė – koralinės. Aukščiausias taškas – 406 metrai virš jūros lygio (Lamlamo kalnas). Šalia Guamo yra giliausia pasaulyje [[Marianų įduba]]. Dažni žemės drebėjimai. |
||
Guame vyrauja tropinis jūrinis klimatas. Ištisus metus temperatūra laikosi apie 27 °C, metinis kritulių kiekis – 2480 mm. Nuo rugpjūčio iki spalio dažni [[taifūnas|taifūnai]]. Pietinė ir rytinė salos dalys apaugusios drėgnaisiais tropiniais miškais, šiaurėje plyti savanos. |
|||
Didžiausi Guamo kaimai yra [[Dededas]] (44,9 tūkst. gyv., 2011 m.), Jigas (20,5), Tamuningas (19,6), Mangilao (15,1), Barigada (8,8). Sostinė Aganija su 1051 gyv. yra antras mažiausias salos kaimas. |
|||
== Gyventojai == |
|||
2010 m. 37,3 % Guamo gyventojų buvo mikroneziečiai [[čamorai]]. Toliau 26,3 % sudarė [[filipiniečiai]], 7,1 % – baltieji (daugiausia [[amerikiečiai]]), 7 % – mikroneziečiai [[trukai]], kiti – mišrios kilmės, azijiečiai (kinai, japonai ir kt.), kitų Okeanijos tautų atstovai. |
|||
Dauguma gyventojų yra [[krikščionys]] (75 % – [[katalikai]], 17,7 % – [[protestantai]], 1,4 % – kiti), yra prigimtinės tikybos išpažinėjų (1,5 %), budistų (1,1 %) ir kt. |
|||
== Politinė sistema == |
== Politinė sistema == |
||
Nors Guame egzistuoja išsivadavimo judėjimas ir visiškos nepriklausomybės nuo JAV siekimas, didesnė dalis salos piliečių pasisako už esamą šalies statusą, bet su didesnėmis autonomijos teisėmis nuo JAV administracijos. |
Nors Guame egzistuoja išsivadavimo judėjimas ir visiškos nepriklausomybės nuo JAV siekimas, didesnė dalis salos piliečių pasisako už esamą šalies statusą, bet su didesnėmis autonomijos teisėmis nuo JAV administracijos. |
||
== Transportas ir ryšiai == |
== Transportas ir ryšiai == |
||
Eilutė 66: | Eilutė 75: | ||
Saloje sumažėjus apsilankymų draudimams, išaugus Japonijos ekonomikai, Guamas tapo viena iš mėgstamiausių japonų turistų vieta. Tai sąlygojo trumpesnis kelias negu iki [[Havajai|Havajų]] ir nemažai gerų viešbučių ir golfo aikštynų, pastatytų turistams. |
Saloje sumažėjus apsilankymų draudimams, išaugus Japonijos ekonomikai, Guamas tapo viena iš mėgstamiausių japonų turistų vieta. Tai sąlygojo trumpesnis kelias negu iki [[Havajai|Havajų]] ir nemažai gerų viešbučių ir golfo aikštynų, pastatytų turistams. |
||
{{ne-lt}} |
|||
[[Vaizdas:GuamMap.png|thumb|250px|Guamo žemėlapis]] |
[[Vaizdas:GuamMap.png|thumb|250px|Guamo žemėlapis]] |
||
Eilutė 74: | Eilutė 82: | ||
* [http://ns.gov.gu/ Oficialus Guamo tinklalapis] |
* [http://ns.gov.gu/ Oficialus Guamo tinklalapis] |
||
* [http://www.guampedia.com/ Guampedia] |
* [http://www.guampedia.com/ Guampedia] |
||
* [http://www.loc.gov/rr/international/hispanic/guam/guam.html JAV Kongreso biblioteka |
* [http://www.loc.gov/rr/international/hispanic/guam/guam.html JAV Kongreso biblioteka – Pasaulio portalas] |
||
* [http://www.lib.utexas.edu/maps/guam.html Maps |
* [http://www.lib.utexas.edu/maps/guam.html Maps – Perry-Castañeda bibliotekos žemėlapių kolekcija] |
||
* [http://www.mapsouthpacific.com/micronesia/index.html Mikronezijos žemėlapis] |
* [http://www.mapsouthpacific.com/micronesia/index.html Mikronezijos žemėlapis] |
||
* [http://www.mymicronesia.com/guam/ myMicroneia/Guamo skiltis] |
* [http://www.mymicronesia.com/guam/ myMicroneia/Guamo skiltis] |
15:16, 23 rugsėjo 2018 versija
| |||||
Guamas žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | anglų, čamoro | ||||
Sostinė | Aganja | ||||
Didžiausias miestas | Dadedo | ||||
Valstybės vadovai • Prezidentas • Gubernatorius |
Donald Trump Felix Perez Camacho | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
541 km2 (190) 0 % | ||||
Gyventojų • 2017 • Tankis |
174 214 (190) 329,81 žm./km2 (18) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2005 (progn.) 2,50 mlrd. $ (166) 15 000 $ (49) | ||||
Valiuta | JAV doleris | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC+10 - | ||||
Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
- - | ||||
Interneto kodas | .gu | ||||
Šalies tel. kodas | +1-674 |
Guamo teritorija (angl. Guam, čamorų kalba Guåhån) – sala Ramiojo vandenyno vakaruose ir turinti savivaldą; neinkorporuota JAV teritorija. Vietiniai gyventojai, čamorai, yra palikuonys tų, kurie gyveno saloje prieš 3500 metų. Sostinė – Aganija (čamorų k. Hagåtña, isp. ir angl. taip pat vadinama Agaña). Pagrindinės salos ekonomikos sritys – turizmas (apie 90 proc. turistų atvyksta iš Japonijos) ir JAV karinių pajėgų bazių, kurios užima 1/3 salos teritorijos, aprūpinimas.
Guamo istorija
Guamo kolonializmo istorija yra pati ilgiausia tarp Ramiojo vandenyno salų, pradedant Ferdinando Magelano apsilankymu saloje 1521 metais, jo kelionės aplink pasaulį metu. Guamas tapo svarbia poilsio stotele Ispanijos prekybos kelyje, tarp Filipinų ir Meksikos.
Guamą kaip karo grobį, JAV pradėjo kontroliuoti 1898 metais po Guamo mūšio, Ispanijos-JAV kare. Sala tapo patogia stotele pakeliui į Filipinus ir iš jų.
1941 metais Antrojo pasaulinio karo metu salą užgrobė Japonijos karinės pajėgos. JAV 1944 metais išvadavo salą nuo japonų karinės okupacijos.
1960 m. pradžioje JAV suteikė Guamo gyventojams JAV pilietybę ir palaipsniui salai buvo suteiktas pusiau autonomijos statusas.
Geografija
Guamo sala yra Marianos salų grandinės pietuose, didžiausia visoje Mikronezijoje. Sala 50 km ilgio, 6–19 km pločio. Pietinė Guamo salos dalis yra vulkaninės kilmės, šiaurinė – koralinės. Aukščiausias taškas – 406 metrai virš jūros lygio (Lamlamo kalnas). Šalia Guamo yra giliausia pasaulyje Marianų įduba. Dažni žemės drebėjimai.
Guame vyrauja tropinis jūrinis klimatas. Ištisus metus temperatūra laikosi apie 27 °C, metinis kritulių kiekis – 2480 mm. Nuo rugpjūčio iki spalio dažni taifūnai. Pietinė ir rytinė salos dalys apaugusios drėgnaisiais tropiniais miškais, šiaurėje plyti savanos.
Didžiausi Guamo kaimai yra Dededas (44,9 tūkst. gyv., 2011 m.), Jigas (20,5), Tamuningas (19,6), Mangilao (15,1), Barigada (8,8). Sostinė Aganija su 1051 gyv. yra antras mažiausias salos kaimas.
Gyventojai
2010 m. 37,3 % Guamo gyventojų buvo mikroneziečiai čamorai. Toliau 26,3 % sudarė filipiniečiai, 7,1 % – baltieji (daugiausia amerikiečiai), 7 % – mikroneziečiai trukai, kiti – mišrios kilmės, azijiečiai (kinai, japonai ir kt.), kitų Okeanijos tautų atstovai.
Dauguma gyventojų yra krikščionys (75 % – katalikai, 17,7 % – protestantai, 1,4 % – kiti), yra prigimtinės tikybos išpažinėjų (1,5 %), budistų (1,1 %) ir kt.
Politinė sistema
Nors Guame egzistuoja išsivadavimo judėjimas ir visiškos nepriklausomybės nuo JAV siekimas, didesnė dalis salos piliečių pasisako už esamą šalies statusą, bet su didesnėmis autonomijos teisėmis nuo JAV administracijos.
Transportas ir ryšiai
Guame yra Antonio B. Won Pat tarptautinis oro uostas.
Saloje sumažėjus apsilankymų draudimams, išaugus Japonijos ekonomikai, Guamas tapo viena iš mėgstamiausių japonų turistų vieta. Tai sąlygojo trumpesnis kelias negu iki Havajų ir nemažai gerų viešbučių ir golfo aikštynų, pastatytų turistams.
Nuorodos
- Oficialus Guamo tinklalapis
- Guampedia
- JAV Kongreso biblioteka – Pasaulio portalas
- Maps – Perry-Castañeda bibliotekos žemėlapių kolekcija
- Mikronezijos žemėlapis
- myMicroneia/Guamo skiltis
- Pacific Daily News, Guamo pagrindinis laikraštis
|