Maršalka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 9: Eilutė 9:
== Dvaro maršalas ==
== Dvaro maršalas ==


Didžiojo maršalo pavaduotojas, iki 1569 m. buvo nuolatinis [[Ponų taryba|Ponų tarybos]] narys, nuo [[Liublino unija|Liublino unijos]] – [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Abiejų Tautų Respublikos Seimo]] ir [[senatas|senato]] narys. Didysis kunigaikštis, nesant Didžiojo maršalo, jam galėjo pavesti ir Maršalko teismo funkcijas.
Didžiojo maršalo pavaduotojas, iki 1569 m. buvo nuolatinis [[Ponų taryba|Ponų tarybos]] narys, nuo [[Liublino unija|Liublino unijos]] – [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Abiejų Tautų Respublikos Seimo]] ir [[senatas|senato]] narys. Didysis kunigaikštis, nesant Didžiojo maršalo, jam galėjo pavesti ir Maršalo teismo funkcijas.


== Valdovo maršalas ==
== Valdovo maršalas ==

14:53, 7 rugsėjo 2018 versija

Maršalas (arba Maršalka – lenkizmas iš lenk. marszałek) (lot. mareschalus) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos valstybės arba bajorų atstovavimo organų pareigūnas. Maršalo skiriamasis ženklas – lazda.

Didysis maršalas

Iki 1569 m. Krašto maršalas arba žemietijos maršalas – vienas iš aukščiausių LDK pareigūnų, atsakingas už Didžiojo kunigaikščio rūmų ir jų aplinkos viešąją tvarką ir kunigaikščio saugumą. Jis taip pat iki 1569 m. buvo nuolatinis Ponų tarybos narys ir tarybos pirmininkavo posėdžiams, vadovavo Didžiojo kunigaikščio dvaro organizuojamoms iškilmėms. Nuo Liublino unijosAbiejų Tautų Respublikos Seimo ir senato narys.

Didysis maršalas iki 1564 m. teismų reformos sprendė Didžiojo kunigaikščio pavestas teismo bylas (vadinamasis Maršalo teismas), susijusias su kunigaikščio ir jo šeimos saugumu. Maršalo teismo sprendimas būdavo galutinis, net jeigu tai buvo ir mirties bausmė. Mirus Didžiajam kunigaikščiui Maršalo teismo įgaliojimai apimdavo visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

Dvaro maršalas

Didžiojo maršalo pavaduotojas, iki 1569 m. buvo nuolatinis Ponų tarybos narys, nuo Liublino unijosAbiejų Tautų Respublikos Seimo ir senato narys. Didysis kunigaikštis, nesant Didžiojo maršalo, jam galėjo pavesti ir Maršalo teismo funkcijas.

Valdovo maršalas

14931569 m. Didžiojo kunigaikščio paskirti dvaro pareigūnai, vykdę specialias jiems pavestas užduotis. Dažniausia jų būdavo 3-4, tačiau šios pareigos nebuvo aukštos.

Seimelio maršalas

Žemietijos arba seimelio maršalas (lenk. marszałek ziemski arba marszałek sejmikowy) buvo renkamas seimelyje iš keturių Didžiojo kunigaikščio, vėliau – karaliaus pasiūlytų kandidatų iki gyvos galvos. Šaukdavo seimelio posėdžius, pirmininkavo jiems, turėjo balso teisę žemietijos teismuose. Paskelbus karą atlikdavo kašteliono pareigas – surinkęs pavieto bajorus nuvesdavo juos į kariuomenės susitelkimo vietą ir pristatydavo vaivadai. Seimelio maršalka buvo renkamas iki gyvos galvos, tačiau turėjo teisę atsisakyti pareigų. 1795 m. prijungus Lietuvą prie Rusijos prilygintas Rusijos bajorų vadovui ir buvo vadinamas tuo vardu.

Maršalais taip pat buvo vadinami Vyriausiojo tribunolo pirmininkas, žemietijos, pavieto teismo pirmininkas, kitų seimų ir konfederacijų vadovai.