Aleksandras Kazimieras Beresnevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaitke (aptarimas | indėlis)
S →‎Biografija: - Aleksandro Kazimiero Beresnevičiaus gimimo įrašas Šaukoto bažnyčios gimimo knygoje
Vaitke (aptarimas | indėlis)
Eilutė 44: Eilutė 44:


== Biografija ==
== Biografija ==
Gimė 1823 m. birželio 5 d. Švelniuose, Šaukoto parapijoje (http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/ARCH/1361/1/3?exId=327006&seqNr=49 - kairėj pusėj 4 įrašas nuo viršaus): Metais 1823, menesį birželio, dieną 5, Motiejus Polujanskis krikštyjo naujagimį vardu Aleksandras Kazimieras, teisėtoj santuokoj gimusį. Tevas GD Kazimieras Beresnevičius, motina Julijona Kryžanauskaitė, Švelniuose. Krikštatėviai GD Adomas Kryžanauskas ir Ona Narkevičienė iš Svelnių, Šaukoto parapijoje.
Gimė 1823 m. birželio 5 d. Švelniuose, Šaukoto parapijoje (http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/ARCH/1361/1/3?exId=327006&seqNr=49 - kairėj pusėj 4 įrašas nuo viršaus): Metais 1823, menesį birželio, dieną 5, Motiejus Polujanskis krikštyjo naujagimį vardu Aleksandras Kazimieras, teisėtoj santuokoj gimusį. Tevas GD Kazimieras Beresnevičius, motina Julijona Kryžanauskaitė, Švelniuose. Krikštatėviai GD Adomas Kryžanauskas ir Ona Narkevičienė iš Švelnių, Šaukoto parapijoje.


[[1845]] m. baigė [[Vilniaus dvasinė akademija|Vilniaus dvasinę akademiją]], teologijos magistras. [[1847]] m. įšventintas kunigu. Nuo [[1845]] m. [[Varnių kunigų seminarija|Varnių kunigų seminarijos]] profesorius, nuo [[1850]] m. rektorius. [[1853]] m. [[Rusijos imperija|Rusijos]] valdžios apkaltintas [[Rusų kalba|rusų]] kalbos nemokymu atleistas iš pareigų ir perkeltas į Vilnių. [[1854]] m. priskirtas [[Vilniaus vyskupija]]i; [[Vilniaus gimnazija|Vilniaus gimnazijos]] kapelionas ir Vilniaus vyskupijos kurijos asesorius. [[1858]] m. titulinis Maksimianopolio vyskupas ir [[Žemaičių vyskupas]] sufraganas, nuo [[1860]] m. [[Peterburgo dvasinė akademija|Sankt Peterburgo dvasinės akademijos]] rektorius. Atsisakęs pasmerkti [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimą]], [[1865]] m. Rusijos valdžios pašalintas iš pareigų. Nuo [[1866]] m. Žemaičių vyskupijos kurijos [[Kaunas|Kaune]] oficiolas. Įtarus, kad daro įtaką [[Motiejus Valančius|M. Valančiui]], Rusijos valdžios [[1870]] m. apgyvendintas [[Mintauja|Mintaujoje]] be teisės išvykti. [[1875]] m. kapitulos išrinktas Žemaičių vyskupijos administratoriumi. [[1883]] m. paskirtas [[Kujavija|Kujavijos]] ([[Lenkija]]) vyskupu, 1902 m. [[kovo 15]] d. pareigų atsisakė.
[[1845]] m. baigė [[Vilniaus dvasinė akademija|Vilniaus dvasinę akademiją]], teologijos magistras. [[1847]] m. įšventintas kunigu. Nuo [[1845]] m. [[Varnių kunigų seminarija|Varnių kunigų seminarijos]] profesorius, nuo [[1850]] m. rektorius. [[1853]] m. [[Rusijos imperija|Rusijos]] valdžios apkaltintas [[Rusų kalba|rusų]] kalbos nemokymu atleistas iš pareigų ir perkeltas į Vilnių. [[1854]] m. priskirtas [[Vilniaus vyskupija]]i; [[Vilniaus gimnazija|Vilniaus gimnazijos]] kapelionas ir Vilniaus vyskupijos kurijos asesorius. [[1858]] m. titulinis Maksimianopolio vyskupas ir [[Žemaičių vyskupas]] sufraganas, nuo [[1860]] m. [[Peterburgo dvasinė akademija|Sankt Peterburgo dvasinės akademijos]] rektorius. Atsisakęs pasmerkti [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimą]], [[1865]] m. Rusijos valdžios pašalintas iš pareigų. Nuo [[1866]] m. Žemaičių vyskupijos kurijos [[Kaunas|Kaune]] oficiolas. Įtarus, kad daro įtaką [[Motiejus Valančius|M. Valančiui]], Rusijos valdžios [[1870]] m. apgyvendintas [[Mintauja|Mintaujoje]] be teisės išvykti. [[1875]] m. kapitulos išrinktas Žemaičių vyskupijos administratoriumi. [[1883]] m. paskirtas [[Kujavija|Kujavijos]] ([[Lenkija]]) vyskupu, 1902 m. [[kovo 15]] d. pareigų atsisakė.

23:29, 20 gruodžio 2017 versija

Aleksandras Kazimieras Beresnevičius
Aleksandras Kazimieras Beresnevičius
Gimė 1823 m. birželio 16 d.
Švelniai, Krakių valsčius
Mirė 1902 m. birželio 4 d. (78 metai)
Vloclavekas
Lietuvos vyskupas
Ėjo pareigas 1883 m. - 1902 m. kovo 15 d.
Veikla Lietuvos vyskupas.
Vikiteka Aleksandras Kazimieras Beresnevičius

Aleksandras Kazimieras Beresnevičius (1823 m. birželio 16 d. Švelniai, Krakių valsčius1902 m. birželio 4 d. Vloclavekas) – Lietuvos vyskupas.

Biografija

Gimė 1823 m. birželio 5 d. Švelniuose, Šaukoto parapijoje (http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/ARCH/1361/1/3?exId=327006&seqNr=49 - kairėj pusėj 4 įrašas nuo viršaus): Metais 1823, menesį birželio, dieną 5, Motiejus Polujanskis krikštyjo naujagimį vardu Aleksandras Kazimieras, teisėtoj santuokoj gimusį. Tevas GD Kazimieras Beresnevičius, motina Julijona Kryžanauskaitė, Švelniuose. Krikštatėviai GD Adomas Kryžanauskas ir Ona Narkevičienė iš Švelnių, Šaukoto parapijoje.

1845 m. baigė Vilniaus dvasinę akademiją, teologijos magistras. 1847 m. įšventintas kunigu. Nuo 1845 m. Varnių kunigų seminarijos profesorius, nuo 1850 m. rektorius. 1853 m. Rusijos valdžios apkaltintas rusų kalbos nemokymu atleistas iš pareigų ir perkeltas į Vilnių. 1854 m. priskirtas Vilniaus vyskupijai; Vilniaus gimnazijos kapelionas ir Vilniaus vyskupijos kurijos asesorius. 1858 m. titulinis Maksimianopolio vyskupas ir Žemaičių vyskupas sufraganas, nuo 1860 m. Sankt Peterburgo dvasinės akademijos rektorius. Atsisakęs pasmerkti 1863 m. sukilimą, 1865 m. Rusijos valdžios pašalintas iš pareigų. Nuo 1866 m. Žemaičių vyskupijos kurijos Kaune oficiolas. Įtarus, kad daro įtaką M. Valančiui, Rusijos valdžios 1870 m. apgyvendintas Mintaujoje be teisės išvykti. 1875 m. kapitulos išrinktas Žemaičių vyskupijos administratoriumi. 1883 m. paskirtas Kujavijos (Lenkija) vyskupu, 1902 m. kovo 15 d. pareigų atsisakė.

Rūpinosi lietuviškos spaudos grąžinimu, religinės literatūros lietuvių kalba spausdinimu, švelnino katalikų persekiojimą. Turėjo įtakos A. Baranauskui. Parašė atsiminimus (neišspausdinti).[1]

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Prieš tai:
Motiejus Valančius
Žemaičių vyskupas

18751882
Po to:
Mečislovas Leonardas Paliulionis

Šaltiniai

  1. Aleksandras Kazimieras Beresnevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 81 psl.