Kazimieras Pacas

Kazimieras Pacas

Pacai

Gozdava

Mirė	1695 m.
Tėvas	Petras Pacas
Motina	Elžbieta Šemetaitė

Vikiteka	Kazimieras Pacas

Kazimieras Pacas (? – 1695) – Romos katalikų ir LDK valstybinis veikėjas, Slanimo probstas (1643), karaliaus sekretorius (nuo 1650 m.), Belostoko (1654), Vilniaus ir Gėranainių probstas (1662), Vilniaus kanauninkas (1657), Smolensko (1664–1667) ir Žemaitijos vyskupas (1668–1695).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos magnatų Pacų giminės atstovas, herbo „Gozdawa“ savininkas. Trakų vaivados Petro Paco (apie 1570–1642) nuo antros santuokos su Galša (Elžbieta) Šemetaite (. 1652) antrasis sūnus. Vyresnieji broliai – Lietuvos didysis pakamaris Feliksas Jonas, Jeronimas Dominykas, Lietuvos didysis stovyklininkas Bonifacijus Teofilis ir Lietuvos didysis etmonas Mykolas Kazimieras.

Mokėsi Vilniuje, kur dar tada nusprendė pašvęsti save dvasinei karjerai. 1643 minimas kaip Slanimo probstas. 1650 metais – karaliaus sekretorius, 1654 metais tapo Belostoko probstu ir Piltenio kustašu. 1657 metais Kazimieras Pacas buvo paskirtas Vilniaus kanauninku.

ATR-Maskvos 1654–1667 m. karo metu Kazimieras Pacas pateko į rusų nelaisvę, grįžęs iš nelaisvės 1662 metais buvo paskirtas Vilniaus ir Gėranainių probstu. 1664 metais gavo Smolensko vyskupo titulą, o 1668 metais – Žemaitijos vyskupo.

Aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime, dalyvavo seimuose. Ne kartą buvo kandidatas į Vilniaus vyskupus, tačiau negalėjo gauti būtino palaikymo ryšium dėl sumažėjusios Pacų įtakos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

1668 metais po Jono Kazimiero Vazos sosto atsižadėjimo Žemaitijos vyskupas Kazimieras Pacas palaikė rusų caraičio Fiodoro Aleksandrovičiaus kandidatūrą į vakantinį ATR sostą.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jan Władysław Poczobut Odlanicki, Pamiętnik, Warszawa 1987
A. Rachuba, Kazimierz Pac, [w:] Polski Słownik Biograficzny, t. XXIV, 1979, s. 706–707.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]