Daugavgryvos tvirtovė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

18:08, 31 spalio 2017 versija

Daugavgryvos tvirtovės apgultis, XVIII a.

Daugavgryvos tvirtovė (lat. Daugavgrīva 'Dauguvos žiotys', vok. Dünamünde, rus. Усть-Двинск, lenk. Dyjament) – prie Dauguvos upės žiočių pastatyta tvirtovė, apsauganti Latvijos sostinę Rygą iš jūros pusės. Nuo 1959 m. – Rygos miesto rajonas.

1205 m. šioje vietoje cistersų ordino vienuoliai įkūrė pirmąją gyvenvietę. Vienas pirmųjų naujojo vienuolyno vadovų tapo Rygos vyskupo Alberto brolis Ditrichas, o po 1210 m., bet prieš 1220 m. – grafas Lippe Bernhard II. 1228 m. latvių genčių sukilimo metu vienuolynas ir kapai buvo visiškai sunaikinti. Vienuoliai atstatė savo būstinę, o 1305 m. pardavė jį kalavijuočių ordinui, kuris šioje vietoje pradėjo Dünamünde tvirtovės statybas.

1329 m. kalavijuočių pilį perėmė Rygos miesto gyventojai, tačiau 1435 m. turėjo grąžinti Daugavgryvos tvirtovę ordinui. 1481 m. kalavijuočiai, norėdami sunaikinti Rygos prekybą, ištempė geležinė grandinę tarp Dauguvos krantų, neįleisdami laivų iš/į Rygą. Reaguodami į tai, miestelėnai užėmė ir sunaikino tvirtovę. Riteriai ją atstatė po 8 metų.

1561 m., po Septynerių metų karo Daugavgira bei visa Livonija buvo prijungta prie Abiejų Tautų Respublikos. 1582 m. Steponas Batoras įsakė pastatyti įtvirtinimus. Lenkijos-Švedijos karo metu, 1608 m. liepos mėn. po apgulties tvitrtovė pasidavė Švedijos grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo vadovaujamai armijai. 1609 m., nors 250 švedų karių gynė tvirtovę, Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius grąžino tvirtovę Respublikai. 1617 švedai nesėkmingai bandė atgauti tvirtovę. Tai pavyko 1622 m. Gustavui Adolfui, kuris įsakė tvirtovę perstatyti. Olandiško stiliaus tvirtovę 1641 m. suprojektavo generolas Rothenburg. Nuo 1680 m. švedai pradėjo vadinti tvirtovę Neumünde.

Šiaurės karo metu tvirtovę užėmė rusai, kurie ją visiškai perstatė. Čia 1742 m. buvo įkalinta regentė Ana Leopoldovna, jos vyras Antonas Ulrichas fon Braunšvaigas ir jos sūnus, būsimas caras Ivanas VI. 1775 m. vietos liuteronų bažnyčia buvo perstatyta į stačiatikių cerkvę.

1893 m. Rusijos vyriausybė pakeitė tvirtovės pavadinimą į Усть-Двинск. Tuo metu ten gyveno vien rusų kareiviai. Iki Pirmojo pasaulinio karo įtvirtinimai buvo visiškai atstatyti, tačiau karo metu intensyviai bombarduojami Vokietijos oro pajėgų. Netrukus, 1917 m., Daugavgryvą užėmė vokiečiai, o imperatorius Vilhelmas II ją asmeniškai patikrino.

Po kelerių metų Latvijos vyriausybė sunaikino tvirtovės įtvirtinimus. Šaltojo karo metu šioje vietoje buvo sovietų karinė bazė. Šiandien Daugavgryva – Latvijos sostinės Rygos rajonas.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-[[Vaizdas:Ustdvinsk.jpg|thumb|400px|Daugavgrivos tvirtovės apgultis, [[XVIII amžius|XVIII a.]]]]
+[[Vaizdas:Ustdvinsk.jpg|thumb|400px|Daugavgryvos tvirtovės apgultis, [[XVIII amžius|XVIII a.]]]]
-'''Daugavgrivos tvirtovė''' ([[latvių kalba|lat.]] ''Daugavgrīva'', [[vokiečių kalba|vok.]] ''Dünamünde'', [[rusų kalba|rus.]] ''Усть-Двинск'', [[lenkų kalba|lenk.]] ''Dyjament'') – prie [[Dauguva|Dauguvos]] upės žiočių pastatyta tvirtovė, apsauganti [[Latvija|Latvijos]] sostinę [[Ryga|Rygą]] iš [[Baltijos jūra|jūros]] pusės. Nuo [[1959]] m. – Rygos miesto rajonas.
+'''Daugavgryvos tvirtovė''' ([[latvių kalba|lat.]] ''Daugavgrīva'' 'Dauguvos žiotys', [[vokiečių kalba|vok.]] ''Dünamünde'', [[rusų kalba|rus.]] ''Усть-Двинск'', [[lenkų kalba|lenk.]] ''Dyjament'') – prie [[Dauguva|Dauguvos]] upės žiočių pastatyta tvirtovė, apsauganti [[Latvija|Latvijos]] sostinę [[Ryga|Rygą]] iš [[Baltijos jūra|jūros]] pusės. Nuo [[1959]] m. – Rygos miesto rajonas.
 [[1205]] m. šioje vietoje [[Cistersų ordinas|cistersų ordino]] vienuoliai įkūrė pirmąją gyvenvietę. Vienas pirmųjų naujojo [[vienuolynas|vienuolyno]] vadovų tapo Rygos [[vyskupas|vyskupo]] Alberto brolis Ditrichas, o po [[1210]] m., bet prieš [[1220]] m. – grafas Lippe Bernhard II. [[1228]] m. latvių genčių sukilimo metu vienuolynas ir kapai buvo visiškai sunaikinti. Vienuoliai atstatė savo būstinę, o [[1305]] m. pardavė jį [[Kalavijuočių ordinas|kalavijuočių ordinui]], kuris šioje vietoje pradėjo ''Dünamünde'' tvirtovės statybas.
-[[1329]] m. kalavijuočių pilį perėmė Rygos miesto gyventojai, tačiau [[1435]] m. turėjo grąžinti Daugavgrivos tvirtovę ordinui. [[1481]] m. kalavijuočiai, norėdami sunaikinti Rygos prekybą, ištempė geležinė grandinę tarp Dauguvos krantų, neįleisdami laivų iš/į Rygą. Reaguodami į tai, miestelėnai užėmė ir sunaikino tvirtovę. Riteriai ją atstatė po 8 metų.
+[[1329]] m. kalavijuočių pilį perėmė Rygos miesto gyventojai, tačiau [[1435]] m. turėjo grąžinti Daugavgryvos tvirtovę ordinui. [[1481]] m. kalavijuočiai, norėdami sunaikinti Rygos prekybą, ištempė geležinė grandinę tarp Dauguvos krantų, neįleisdami laivų iš/į Rygą. Reaguodami į tai, miestelėnai užėmė ir sunaikino tvirtovę. Riteriai ją atstatė po 8 metų.
 [[1561]] m., po [[Septynerių metų Šiaurės karas|Septynerių metų karo]] Daugavgira bei visa [[Livonija]] buvo prijungta prie [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]]. [[1582]] m. [[Steponas Batoras]] įsakė pastatyti įtvirtinimus. [[Lenkijos-Švedijos karas (1600-1611)|Lenkijos-Švedijos karo]] metu, [[1608]] m. liepos mėn. po apgulties tvitrtovė pasidavė [[Švedija|Švedijos]] grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo vadovaujamai armijai. [[1609]] m., nors 250 švedų karių gynė tvirtovę, [[Lietuvos didysis etmonas]] [[Jonas Karolis Chodkevičius]] grąžino tvirtovę Respublikai. [[1617]] švedai nesėkmingai bandė atgauti tvirtovę. Tai pavyko [[1622]] m. [[Gustavas II Adolfas|Gustavui Adolfui]], kuris įsakė tvirtovę perstatyti. Olandiško stiliaus tvirtovę [[1641]] m. suprojektavo generolas Rothenburg. Nuo [[1680]] m. švedai pradėjo vadinti tvirtovę ''Neumünde''.
@@ Eilutė 10: / Eilutė 10: @@
 [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] metu tvirtovę užėmė rusai, kurie ją visiškai perstatė. Čia [[1742]] m. buvo įkalinta [[regentas|regentė]] [[Ana Leopoldovna]], jos vyras Antonas Ulrichas fon Braunšvaigas ir jos sūnus, būsimas [[caras]] [[Ivanas VI]]. [[1775]] m. vietos [[Liuteronybė|liuteronų]] [[bažnyčia]] buvo perstatyta į [[stačiatikybė|stačiatikių]] [[cerkvė|cerkvę]].
-[[1893]] m. Rusijos vyriausybė pakeitė tvirtovės pavadinimą į ''Усть-Двинск''. Tuo metu ten gyveno vien rusų kareiviai. Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] įtvirtinimai buvo visiškai atstatyti, tačiau karo metu intensyviai bombarduojami [[Vokietija|Vokietijos]] oro pajėgų. Netrukus, [[1917]] m., Daugavgrivą užėmė vokiečiai, o [[imperatorius]] [[Vilhelmas II]] ją asmeniškai patikrino.
+[[1893]] m. Rusijos vyriausybė pakeitė tvirtovės pavadinimą į ''Усть-Двинск''. Tuo metu ten gyveno vien rusų kareiviai. Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] įtvirtinimai buvo visiškai atstatyti, tačiau karo metu intensyviai bombarduojami [[Vokietija|Vokietijos]] oro pajėgų. Netrukus, [[1917]] m., Daugavgryvą užėmė vokiečiai, o [[imperatorius]] [[Vilhelmas II]] ją asmeniškai patikrino.
-Po kelerių metų Latvijos vyriausybė sunaikino tvirtovės įtvirtinimus. Šaltojo karo metu šioje vietoje buvo [[Raudonoji armija|sovietų karinė bazė]]. Šiandien Daugavgriva – Latvijos sostinės Rygos rajonas.
+Po kelerių metų Latvijos vyriausybė sunaikino tvirtovės įtvirtinimus. Šaltojo karo metu šioje vietoje buvo [[Raudonoji armija|sovietų karinė bazė]]. Šiandien Daugavgryva – Latvijos sostinės Rygos rajonas.
 [[Kategorija:Latvijos istorija]]