Gramatinė giminė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

02:38, 31 kovo 2017 versija

Kitos reikšmės – Giminė (reikšmės).

Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.

Dalyje indoeuropiečių kalbų, pvz., armėnų, iš dalies anglų, jau išnykusi. Klasifikacinė – tik daiktavardžių giminė. Kai kuriose kalbose, kurios turi giminės kategoriją, kiekvienas daiktavardis yra arba vyriškosios, arba moteriškosios giminės. Yra kalbų, kuriose daiktavardis gali būti vyriškosios, moteriškosios, bevardės (niekatrosios giminės). Daiktavardžių, reiškiančių asmenį, giminė dažniausiai priklauso nuo asmens lyties. Kitų daiktavardžių giminė nėra motyvuota.

Giminę parodo kamieno ypatybės, galūnės, kai kuriose kalbose (pvz., prancūzų, vokiečių) – artikeliai. Būdvardžių, dalyvių bei kitų žodžių, sakinyje derinamų su daiktavardžiu, giminė yra kaitybinė ir priklauso nuo daiktavardžio (pvz., „lietinga diena”).

Lietuvių kalboje dalis būdvardžių (pvz., „gražù”), kelintiniai skaitvardžiai („pìrma, añtra”), kiekinis skaitvardis „víena“, dalyviai („yra pasakyta / matoma / išnykę / bū́sima” ir t. t.), dalis gimininių įvardžių turi ir nuo daiktavardžio nepriklausomą, su juo nederinamą formą, tradiciškai vadinamą bevarde arba niekatrąja gimine.^[1] Baltų prokalbėje, iš kurios kilo lietuvių kalba, bevardę giminę turėjo ir daiktavardžiai.

Pradžioje indoeuropiečių prokalbė turėjusi gyvųjų ir negyvųjų dalykų gimines. Pirmajai priklausė gyvi, judantys organizmai, antrajai – įvairūs kiti objektai. Vėliau gyvųjų giminė suskilo į vyriškąją ir moteriškąją, o negyvųjų davė pagrindą bevardei giminei (neutrum). Ši giminė taikoma daiktavardžiams, turintiems abstrakčią, pirminę prasmę (plg. lot. coelum, skr. vyoman, rus. небо – 'dangus'). Kai kuriose kalbose gyvoji ir negyvoji giminės skilo į vyriškąją gyvąją bei vyriškąją negyvąją gimines (plg. ček. muž, ček. stroj).

Šaltiniai

↑ Giminė (gramatika). Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 92 psl.

[1] Giminė (gramatika). Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 92 psl.

[1]

@@ Eilutė 4: / Eilutė 4: @@
 Dalyje indoeuropiečių kalbų, pvz., [[Armėnų kalba|armėnų]], iš dalies [[Anglų kalba|anglų]], jau išnykusi. Klasifikacinė – tik [[Daiktavardis|daiktavardžių]] giminė. Kai kuriose kalbose, kurios turi giminės kategoriją, kiekvienas daiktavardis yra arba vyriškosios, arba moteriškosios giminės. Yra kalbų, kuriose daiktavardis gali būti vyriškosios, moteriškosios, bevardės (niekatrosios giminės). Daiktavardžių, reiškiančių asmenį, giminė dažniausiai priklauso nuo asmens lyties. Kitų daiktavardžių giminė nėra motyvuota.
-Giminę parodo [[Kamienas (gramatika)|kamieno]] ypatybės, [[Galūnė (gramatika)|galūnės]], kai kuriose kalbose (pvz., [[Prancūzų kalba|prancūzų]], [[Vokiečių kalba|vokiečių]]) – [[Artikelis|artikeliai]]. [[Būdvardis|Būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]] bei kitų žodžių, [[Sakinys|sakinyje]] derinamų su daiktavardžiu, giminė yra kaitybinė ir priklauso nuo daiktavardžio (pvz., „lietinga diena“).
+Giminę parodo [[Kamienas (gramatika)|kamieno]] ypatybės, [[Galūnė (gramatika)|galūnės]], kai kuriose kalbose (pvz., [[Prancūzų kalba|prancūzų]], [[Vokiečių kalba|vokiečių]]) – [[Artikelis|artikeliai]]. [[Būdvardis|Būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]] bei kitų žodžių, [[Sakinys|sakinyje]] derinamų su daiktavardžiu, giminė yra kaitybinė ir priklauso nuo daiktavardžio (pvz., „lietinga diena”).
-Lietuvių kalboje dalis [[būdvardis|būdvardžių]] (pvz., „gražu“), kelintiniai [[Skaitvardis|skaitvardžiai]] („pirma, antra“), kiekinis skaitvardis „[[1|vienas]]“, dalyviai („yra pasakyta / matoma / išnykę / būsima ir t. t.“), dalis gimininių [[Įvardis|įvardžių]] turi ir nuo daiktavardžio nepriklausomą, su juo nederinamą formą, tradiciškai vadinamą bevarde arba niekatrąja gimine.<ref>{{LTE|IV|92||Giminė (gramatika)}}</ref>
+Lietuvių kalboje dalis [[būdvardis|būdvardžių]] (pvz., „gražù”), kelintiniai [[Skaitvardis|skaitvardžiai]] („pìrma, añtra”), kiekinis skaitvardis „[[1|víena]]“, [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]] („yra pasakyta / matoma / išnykę / bū́sima” ir t. t.), dalis gimininių [[Įvardis|įvardžių]] turi ir nuo daiktavardžio nepriklausomą, su juo nederinamą formą, tradiciškai vadinamą bevarde arba niekatrąja gimine.<ref>{{LTE|IV|92||Giminė (gramatika)}}</ref> [[Baltų prokalbė]]je, iš kurios kilo lietuvių kalba, bevardę giminę turėjo ir daiktavardžiai.
-[[Indoeuropiečių prokalbė]] turėjusi animuotą ir neanimuotą gimines. Pirmajai priklausė gyvi, judantys organizmai, antrajai – įvairūs kiti objektai. Vėliau pirmoji giminė suskilo į vyriškąją ir moteriškąją, o antroji davė pagrindą niekatrajai giminei (neutrum). Ši giminė naudojama daiktavardžiuose, turinčiuose abstrakčią, pirminę prasmę (plg. {{la|coelum}}, {{sa|''vyoman''}}, {{ru|небо}} – 'dangus'). Kai kuriuose kalbose animuotos ir neanimuotos giminės idėja perėjo ir į vyriškosios giminės suskilimą į vyriškąją gyvąją bei vyriškąją negyvąją gimines (plg. {{cs|muž}}, {{cs|stroj}}).
+Pradžioje [[indoeuropiečių prokalbė]] turėjusi gyvųjų ir negyvųjų dalykų gimines. Pirmajai priklausė gyvi, judantys organizmai, antrajai – įvairūs kiti objektai. Vėliau gyvųjų giminė suskilo į vyriškąją ir moteriškąją, o negyvųjų davė pagrindą bevardei giminei (neutrum). Ši giminė taikoma daiktavardžiams, turintiems abstrakčią, pirminę prasmę (plg. {{la|coelum}}, {{sa|''vyoman''}}, {{ru|небо}} – 'dangus'). Kai kuriose kalbose gyvoji ir negyvoji giminės skilo į vyriškąją gyvąją bei vyriškąją negyvąją gimines (plg. {{cs|muž}}, {{cs|stroj}}).
 == Šaltiniai ==