Sindhas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Atšauktas naudotojo 89.168.206.116 (Aptarimas) darytas keitimas 4706592 |
|||
Eilutė 19: | Eilutė 19: | ||
}} |
}} |
||
'''Sindas''' ({{ur|سندھ}}) – provincija [[Pakistanas|Pakistano]] pietryčiuose. Šiaurėje ribojasi su [[Pandžabas (Pakistanas)|Pandžabu]], vakaruose su [[Beludžistanas (Pakistanas)|Beludžistanu]], rytuose su [[Indija]]; iš pietų skalauja [[Arabijos jūra]]. Administracinis centras – [[Karačis]]. |
'''Sindas''' ({{ur|سندھ}}) – provincija [[Pakistanas|Pakistano]] pietryčiuose. Šiaurėje ribojasi su [[Pandžabas (Pakistanas)|Pandžabu]], vakaruose su [[Beludžistanas (Pakistanas)|Beludžistanu]], rytuose su [[Indija]]; iš pietų skalauja [[Arabijos jūra]]. Administracinis centras – [[Karačis]]. |
||
{| class="infobox borderless" |
|||
|+ Provincial symbols of Sindh (unofficial) |
|||
|- |
|||
! '''Provincial animal''' |
|||
| |
|||
| [[Image:Capra ibex ibex – 03.jpg|50px]] |
|||
|- |
|||
! '''Provincial bird''' |
|||
| |
|||
| [[Image:Sind Sparrow (Passer pyrrhonotus)- Male at Sultanpur I Picture 178.jpg|50px]] |
|||
|- |
|||
! '''Provincial flower''' |
|||
| |
|||
| [[Image:Nerium oleander flowers leaves.jpg|50px]] |
|||
|- |
|||
! '''Provincial tree''' |
|||
| |
|||
| [[Image:Acacia nilotica subsp. cupressiformis.jpg|50px]] |
|||
|} |
|||
== Geografija == |
== Geografija == |
08:54, 9 vasario 2015 versija
- Šis straipsnis apie provinciją. Apie Grakijos miestą skaitykite straipsnyje Sindas (Salonikai).
Sindas سندھ | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Pakistanas | ||||||
Administracinis centras | Karačis | ||||||
Rajonų skaičius | 23 | ||||||
Gyventojų | 36 894 487 | ||||||
Plotas | 140 914 km² | ||||||
Tankumas | 262 žm./km² | ||||||
Vikiteka | SindasVikiteka |
Sindas (urd. سندھ) – provincija Pakistano pietryčiuose. Šiaurėje ribojasi su Pandžabu, vakaruose su Beludžistanu, rytuose su Indija; iš pietų skalauja Arabijos jūra. Administracinis centras – Karačis.
Geografija
Provincija yra ties Irano kalnyno vakariniu pakraščiu, kurį žymi Kirtaro kalnai. Rytuose plyti Taro dykuma, o centrinę dalį užima derlinga Indo-Gango lyguma, besidriekianti apie Indo upę.
Klimatas tropinis, karštas, sausringas. Vasarą temperatūra gali pakilti virš 45 °C, žiemą atvėsta nuo 15 °C laipsnių lygumose iki 2-5 °C kalnuose. Beveik visi krituliai iškrenta vasaros musono metu (liepą-rugsėjį), tačiau jų kiekis visvien yra mažas (~170 mm per metus), bet kompensuojamas smarkių Indo potvynių.
Istorija
Sindo provincija dalinai sutampa su kultūriniu-istoriniu Indijos subkontinento regionu. Senovėje Sinde klestėjo Indo slėnio civilizacija, čia yra išlikusi jos sostinė Mohendžo Daras. II tūkst. pr. m. e. regioną apgyvendino imdoeuropiečiai arijai, susiformavo ankstyvosios vedų civilizacijos arijų valstybės, tarp kurių buvo ir Sindo karalystė.
Nuo VI a. pr. m. e. iki V mūsų eros amžiaus Sindo regionas buvo valdomas svetimšalių imperijų. Jį kaip atskirą provinciją valdė Achemenidai, Seleukidai, Maurijai, Gandhara (indo-graikų, indo-skitų, indo-partų, Kušanų, kušanšachų ir kt. dinastijos). Tik V a. Sindas susikūrė kaip atskira valstybė ir suklestėjo, valdant Rajų ir Čačų dinastijoms. Šiuo laikotarpiu regione klestėjo budizmas, plito hinduizmas, zoroastrizmas.
711 m. Sindas prijungtas prie Kalifato, ir pradėta sparti krašto islamizacija. Pradedant IX a. regionas atkūrė valstybingumą, iš pradžių valdant emyrų Habarių ir Sumrų, vėliau sultonų Samų dinastijoms. Sumrai ir Samai atgaivino sindhi kalbos naudojimą, prasidėjo sindų kultūros renesansas. Valstybė nuolat turėjo atremti agresyvių imperijų (pvz., Gaznevidų, Delio sultonato ir kt.) antpuolius, ir tam tikrais laikotarpiais joms priklausydavo.
Po trumpo afganų kilmės Argunų dinastijos valdymo XVI a., Sindas atiteko Mogolų imperijai, kur buvo kontroliuojamas kaip Tathos subahas. XVIII a. pradžioje atkūrė valstybingumą valdant beludžių kilmės Kalhorų ir Talpurų dinastijoms, kurį laiką priklausė Nadyršacho ir Duranių imperijoms.
XIX a. viduryje Sindą nukariavo Britų imperija, ir regionas tapo Britų Indijos dalimi. Britai jį administravo kaip dalį Bombėjaus prezidencijos, o vėliau - kaip atskirą Sindo provinciją. 1947 m. Indijai iškovojant nepriklausomybę, musulmonai sindai buvo vieni pirmųjų, kurie pasiūlė atskiros Pakistano valstybės idėją ir ją aktyviai rėmė. Suformuojant Pakistaną, visas Sindo regionas įėjo į jo sudėtį kaip Sindo provincija. Kurį laiką į Sindą masiškai migravo musulmonai pabėgėliai iš Šiaurės Indijos (mudžahirai), kurie ir dabar sudaro didelę dalį krašto populiacijos.
Gyventojai
Dauguma Sindo provincijos gyventojų yra sindai. Taip pat yra saraikių, muhadžirų, beludžių, puštūnų, pandžabų. Virš 50 % provincijos gyventojų kalba sindų kalba, dar vartojamos urdu, pandžabų, puštūnų kalbos. Beveik visi (91,32 %) gyventojai yra musulmonai (daugiausia sunitai, bet nemažai šiitų). Sinde gyvena didžiausia Pakistane hinduistų bendruomenė (7,5 %), yra krikščionių, parsų ir kt.
Miestuose gyvena beveik 50 % gyventojų. Didžiausi miestai: Karačis, Haidarabadas, Sukuras, Larkana, Navabšahas, Mirpūr Chasas, Džeikobabadas, Šikarpūras.
Administracinis suskirstymas
Sindas padalintas į 23 rajonus (skliaustuose – administracinis centras):
|
|
-
Moterys semia vandenį Sindo periferijoje
-
Kirtaro kalnai
-
Trobelės Taro dykumoje
-
Džinos mauzoliejus Karačyje