Antanas Vivulskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tomas LDK (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vikimauzas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2: Eilutė 2:
| fonas = culture
| fonas = culture
| vardas = {{PAGENAME}}
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlis = Tomb_of_Antanas_Vivulskis_in_Vilnius_Rasos_cemetery.jpg
| paveikslėlis =POL Antoni Wiwulski.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = Ankapinis A. Vivulskio paminklas [[Rasų kapinės]]e
| paveikslėlio apibūdinimas =Antanas Vivulskis
| paveikslėlio dydis = 200px
| paveikslėlio dydis = 200px
| gimimo data = {{Gimė|1877|02|20}}
| gimimo data = {{Gimė|1877|02|20}}
Eilutė 28: Eilutė 28:
| vikiteka = Category:Antoni Wiwulski
| vikiteka = Category:Antoni Wiwulski
}}
}}
[[Vaizdas:TrijuKryziuKalnas.jpg|thumb|180px||[[Trijų Kryžių paminklas]] ant Plikojo kalno (Vilnius)]]
[[Vaizdas:TrijuKryziuKalnas.jpg|thumb|180px|left||[[Trijų Kryžių paminklas]] ant Plikojo kalno (Vilnius)]]


'''Antanas Vivulskis''' ({{pl|Antoni Wiwulski}}, [[1877]] m. [[vasario 20]] d. Totmoje, [[Vologdos sritis]], [[Rusija]] – [[1919]] m. [[sausio 10]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – lietuvių architektas ir skulptorius, kūręs dabartinės [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] teritorijoje.
'''Antanas Vivulskis''' ({{pl|Antoni Wiwulski}}, [[1877]] m. [[vasario 20]] d. Totmoje, [[Vologdos sritis]], [[Rusija]] – [[1919]] m. [[sausio 10]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – lietuvių architektas ir skulptorius, kūręs dabartinės [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] teritorijoje.
Eilutė 36: Eilutė 36:


Gimė Rusijos gilumoje, kur jo tėvas mokęsis miškų ūkio mokykloje buvo likęs dirbti. Po tėvo mirties su motina sugrįžo į Lietuvą. [[1919]] m. sausį Vilniuje dalyvavo kovoje prieš [[Raudonoji armija|Raudonąją armiją]]. <ref>Wilno. Przewodnik krajoznawczy Juljusza Kłosa Prof. Uniwersytetu St. Batorego. Wydanie trzecie poprawione, Wydawnictwo Wileńskiego Oddziału Polskiego Towarzystwa Turystyczno-Krajoznawczego, Wilno 1937, s. 37</ref>
Gimė Rusijos gilumoje, kur jo tėvas mokęsis miškų ūkio mokykloje buvo likęs dirbti. Po tėvo mirties su motina sugrįžo į Lietuvą. [[1919]] m. sausį Vilniuje dalyvavo kovoje prieš [[Raudonoji armija|Raudonąją armiją]]. <ref>Wilno. Przewodnik krajoznawczy Juljusza Kłosa Prof. Uniwersytetu St. Batorego. Wydanie trzecie poprawione, Wydawnictwo Wileńskiego Oddziału Polskiego Towarzystwa Turystyczno-Krajoznawczego, Wilno 1937, s. 37</ref>
[[Vaizdas:Tomb_of_Antanas_Vivulskis_in_Vilnius_Rasos_cemetery.jpg|thumb|Ankapinis A. Vivulskio paminklas [[Rasų kapinės]]e]]

[[1897]]–[[1901]] m. studijavo architektūros akademijoje [[Viena|Vienoje]], [[1902]]–[[1909]] m. aukštojoje dailės mokykloje [[Paryžius|Paryžiuje]].
[[1897]]–[[1901]] m. studijavo architektūros akademijoje [[Viena|Vienoje]], [[1902]]–[[1909]] m. aukštojoje dailės mokykloje [[Paryžius|Paryžiuje]].



18:04, 23 sausio 2015 versija

Antanas Vivulskis
Antanas Vivulskis
Gimė 1877 m. vasario 20 d.
Totma, Vologdos sritis, Rusija
Mirė 1919 m. sausio 10 d. (41 metai)
Vilnius
Veikla architektas, skulptorius
Vikiteka Antanas Vivulskis
Trijų Kryžių paminklas ant Plikojo kalno (Vilnius)

Antanas Vivulskis (lenk. Antoni Wiwulski, 1877 m. vasario 20 d. Totmoje, Vologdos sritis, Rusija – 1919 m. sausio 10 d. Vilniuje) – lietuvių architektas ir skulptorius, kūręs dabartinės Lietuvos ir Lenkijos teritorijoje.

Biografija

Antanas Vivulskis. Besišypsančio vyriškio portretas (1911 m.). Lietuvos nacionalinė dailės galerija

Gimė Rusijos gilumoje, kur jo tėvas mokęsis miškų ūkio mokykloje buvo likęs dirbti. Po tėvo mirties su motina sugrįžo į Lietuvą. 1919 m. sausį Vilniuje dalyvavo kovoje prieš Raudonąją armiją. [1]

Ankapinis A. Vivulskio paminklas Rasų kapinėse

18971901 m. studijavo architektūros akademijoje Vienoje, 19021909 m. aukštojoje dailės mokykloje Paryžiuje.

Projektai

Šaltiniai

  1. Wilno. Przewodnik krajoznawczy Juljusza Kłosa Prof. Uniwersytetu St. Batorego. Wydanie trzecie poprawione, Wydawnictwo Wileńskiego Oddziału Polskiego Towarzystwa Turystyczno-Krajoznawczego, Wilno 1937, s. 37

Literatūra