Asparto rūgštis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Bot: Migrating 45 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q178450 (translate me) |
|||
Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
|- |
|- |
||
| [[Lydymosi temperatūra]] |
| [[Lydymosi temperatūra]] |
||
| |
| 270–271 °C |
||
|- |
|- |
||
| [[Disociacijos konstanta|p''K<sub>a</sub>]] |
| [[Disociacijos konstanta|p''K<sub>a</sub>]] |
||
Eilutė 26: | Eilutė 26: | ||
|- |
|- |
||
| [[EINECS numeris]] |
| [[EINECS numeris]] |
||
| |
| 200–291-6 |
||
|- |
|- |
||
| [[PubChem]] |
| [[PubChem]] |
||
Eilutė 35: | Eilutė 35: | ||
|- |
|- |
||
|} |
|} |
||
'''Aspartatas''' ('''Asp''') |
'''Aspartatas''' ('''Asp''') – viena iš dvidešimties dažniausių [[aminorūgštys|aminorūgščių]] Žemėje, dar vadinama asparto rūgštimi. Tai viena iš dviejų aminorūgščių, kurios normaliomis sąlygomis turi neigiamą elektros krūvį, todėl labai dažnai aspartatas randamas [[fermentas|fermentų]] aktyviuosiuose centruose bei dalyvauja sudarant tretines [[baltymas|baltymų]] struktūras. |
||
Ši rūgštis taip pat yra nepakeičiamųjų aminorūgščių: [[Metioninas|metionino]], [[Treoninas|treonino]] ir [[Lizinas|lizino]], pirminis junginys augaluose ir [[Mikroorganizmai|mikroorganizmuose]].<ref>{{VLE|II|183||Asparto rūgštis}}</ref> |
|||
== Šaltiniai == |
|||
{{ref}} |
|||
{{Amino rūgštys}} |
{{Amino rūgštys}} |
18:15, 5 birželio 2014 versija
Asparto rūgštis | |
---|---|
Cheminis pavadinimas | 2S)-2-aminobutanedioic rūgštis |
Santrumpa | D, Asp |
Cheminė formulė | C4 H7 N O4 |
Molekulinė masė | 133.10 g mol−1 |
Lydymosi temperatūra | 270–271 °C |
pKa | 1.95 3.71 9.66 |
CAS numeris | 56-84-8 |
EINECS numeris | 200–291-6 |
PubChem | 5960 (L) |
SMILES | C(C(C(=O)O)N)C(=O)O |
Aspartatas (Asp) – viena iš dvidešimties dažniausių aminorūgščių Žemėje, dar vadinama asparto rūgštimi. Tai viena iš dviejų aminorūgščių, kurios normaliomis sąlygomis turi neigiamą elektros krūvį, todėl labai dažnai aspartatas randamas fermentų aktyviuosiuose centruose bei dalyvauja sudarant tretines baltymų struktūras.
Ši rūgštis taip pat yra nepakeičiamųjų aminorūgščių: metionino, treonino ir lizino, pirminis junginys augaluose ir mikroorganizmuose.[1]
Šaltiniai
- ↑ Asparto rūgštis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 183 psl.
|