Disociacijos konstanta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Disociacijos konstanta – pusiausvyros konstanta, kuri rodo didesnio objekto suskilimą, Disociaciją į smulkesnius objektus. Disociacijos konstanta paprastai žymima Kd. Druskų atveju disociacijos konstantą galima vadinti jonizacijos konstanta.

Bendru pavidalu

kur kompleksas skyla į x A ir y B, disociacijos konstanta tada užrašoma

kur [A], [B], ir [AxBy] yra koncentracijos A, B, ir junginio AxBy.

Vandens disociacijos konstanta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadangi dažnai naudojama, vandens disociacijos konstanta dažnai išreiškiama kaip Kv

Vandens koncentracija čia nesvarbi. Kv vertė kinta priklausomai nuo temperatūros ir į tai reikia atsižvelgti, jei norima tiksliai įvertinti pH.

Vandens temperatūra Kd*10-14 pKd
0 °C 0.1 14.92
10 °C 0.3 14.52
18 °C 0.7 14.16
25 °C 1.2 13.92
30 °C 1.8 13.75
50 °C 8.0 13.10
60 °C 12.6 12.90
70 °C 21.2 12.67
80 °C 35 12.46
90 °C 53 12.28
100 °C 73 12.14