Moriskai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

01:09, 23 balandžio 2014 versija

Moriskai (ispan. morisco 'mažas mauras') – Iberijos pusiasalio musulmonai, po Rekonkistos pergalės 1492 m. priversti priimti krikščionybę.

Istorija

Krikščionims atkariaujant iš musulmonų Ispaniją, pasidavusiems musulmonams buvo garantuota tikėjimo laisvė (mudecharai). 1492 m. žlugus paskutinei maurų valstybei – Granadai, musulmonų padėtis pablogėjo. 1502 m. Granadoje, 1526 m. Valensijoje ir Aragone jiems liepta išvykti iš šalies arba apsikrikštyti. Daugelis naujakrikštų rasiškai nesiskyrė nuo senųjų buvusiose Ispanijos musulmonų valstybėse gyvenusių krikščionių. Nepaisydami represijų, maurai priešinosi kultūrinei asimiliacijai, kalbėjo arabų kalba, laikėsi savo tradicijų. Daugelis slapta išpažino islamą, ispanų kalba leido religines knygas, nes tą jiems leido už Ispanijos ribų gyvenę dvasininkai. Ispanijos karalius Pilypas II 1566 m. išleido ediktą, draudžiantį maurams, gyvenantiems Grenadoje, kalbėti arabų kalba. Ediktas draudė ir tradicinius maurų drabužius bei papročius. 1569–1571 m. moriskai sukilo ir išsilaisvino Siera Nevados kalnuose. Po dvejų metų buvo nugalėti ir 1609 m. specialiu ediktu galutinai išvaryti iš Ispanijos. Dalis jų pasklido po Šiauręs Ispaniją, apie 300 000 apsigyveno Alžyre, Tunise, Maroke. Per kelias kartas jie buvo asimiliuoti, bet savitos moriskų kultūros apraiškų Šiaurės Afrikos šalyse išliko ir XXI a. pradžioje.^[1]

Šaltiniai

Vikiteka: Moriskai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

↑ Moriskai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 788 psl.

Šablonas:Link GA

[1] Moriskai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 788 psl.

[1]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{Islamas}}
+'''Moriskai''' ([[ispanų kalba|ispan.]] ''morisco'' 'mažas mauras') – [[Pirėnų pusiasalis|Iberijos pusiasalio]] [[musulmonai]], po [[Rekonkista|Rekonkistos]] pergalės [[1492]] m. priversti priimti [[krikščionybė|krikščionybę]].
+== Istorija ==
 [[Vaizdas:La Expulsión de los Moriscos.jpg|thumb|Moriskų išvarymas]]
+Krikščionims atkariaujant iš musulmonų [[Ispanija|Ispaniją]], pasidavusiems musulmonams buvo garantuota tikėjimo laisvė ([[mudecharai]]). [[1492]] m. žlugus paskutinei maurų valstybei – [[Granada]]i, musulmonų padėtis pablogėjo. [[1502]] m. Granadoje, [[1526]] m. [[Valensija|Valensijoje]] ir [[Aragonas|Aragone]] jiems liepta išvykti iš šalies arba apsikrikštyti. Daugelis naujakrikštų rasiškai nesiskyrė nuo senųjų buvusiose Ispanijos musulmonų valstybėse gyvenusių krikščionių. Nepaisydami [[Represijos|represijų]], maurai priešinosi kultūrinei [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliacijai]], kalbėjo [[arabų kalba]], laikėsi savo [[tradicija|tradicijų]]. Daugelis slapta išpažino [[islamas|islamą]], [[ispanų kalba]] leido religines knygas, nes tą jiems leido už Ispanijos ribų gyvenę dvasininkai. [[Ispanijos karalius]] [[Pilypas II Habsburgas|Pilypas II]] [[1566]] m. išleido [[ediktas|ediktą]], draudžiantį maurams, gyvenantiems [[Grenada|Grenadoje]], kalbėti [[arabų kalba]]. Ediktas draudė ir tradicinius maurų drabužius bei papročius. [[1569]]–[[1571]] m. moriskai sukilo ir išsilaisvino [[Siera Nevada (Ispanija)|Siera Nevados]] kalnuose. Po dvejų metų buvo nugalėti ir 1609 m. specialiu ediktu galutinai išvaryti iš Ispanijos. Dalis jų pasklido po Šiauręs Ispaniją, apie 300 000 apsigyveno [[Alžyras|Alžyre]], [[Tunisas|Tunise]], [[Marokas|Maroke]]. Per kelias kartas jie buvo asimiliuoti, bet savitos moriskų kultūros apraiškų Šiaurės Afrikos šalyse išliko ir [[XXI a.]] pradžioje.<ref>{{VLE|XV|788||Moriskai}}</ref>
-{{Commonscat|Moriscos}}
-'''Moriskai''' ([[ispanų kalba|ispan.]] ''morisco'' 'mažas mauras') – [[Pirėnų pusiasalis|Iberijos pusiasalio]] [[musulmonai]], po [[Rekonkista|Rekonkistos]] pergalės [[1492]] m. priversti priimti [[krikščionybė|krikščionybę]].
-== Istorija ==
-Krikščionims atkariaujant iš musulmonų [[Ispanija|Ispaniją]], pasidavusiems musulmonams buvo garantuota tikėjimo laisvė ([[mudecharai]]). [[1492]] m. žlugus paskutinei maurų valstybei – [[Granada]]i, musulmonų padėtis pablogėjo. [[1502]] m. Granadoje, [[1526]] m. [[Valensija|Valensijoje]] ir [[Aragonas|Aragone]] jiems liepta išvykti iš šalies arba apsikrikštyti. Daugelis naujakrikštų rasiškai nesiskyrė nuo senųjų buvusiose Ispanijos musulmonų valstybėse gyvenusių krikščionių. Nepaisydami [[Represijos|represijų]], maurai priešinosi kultūrinei [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliacijai]], kalbėjo [[arabų kalba]], laikėsi savo [[tradicija|tradicijų]]. Daugelis slapta išpažino [[islamas|islamą]], [[ispanų kalba]] leido religines knygas, nes tą jiems leido už Ispanijos ribų gyvenę dvasininkai. [[Ispanijos karalius]] [[Pilypas II Habsburgas|Pilypas II]] [[1566]] m. išleido [[ediktas|ediktą]], draudžiantį maurams, gyvenantiems [[Grenada|Grenadoje]], kalbėti [[arabų kalba]]. Ediktas draudė ir tradicinius maurų drabužius bei papročius. [[1569]]–[[1571]] m. moriskai sukilo ir išsilaisvino [[Siera Nevada (Ispanija)|Siera Nevados]] kalnuose. Po dvejų metų buvo nugalėti ir 1609 m. specialiu ediktu galutinai išvaryti iš Ispanijos. Dalis jų pasklido po Šiauręs Ispaniją, apie 300 000 apsigyveno [[Alžyras|Alžyre]], [[Tunisas|Tunise]], [[Marokas|Maroke]]. Per kelias kartas jie buvo asimiliuoti, bet savitos moriskų kultūros apraiškų Šiaurės Afrikos šalyse išliko ir [[XXI a.]] pradžioje.<ref>{{VLE|XV|788||Moriskai}}</ref>
 == Šaltiniai ==
+{{Commonscat|Moriscos}}
 {{ref}}