Velykos: Skirtumas tarp puslapio versijų
rv |
Žymos: Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Velykos''' arba '''Šventos Velykos''' – [[Krikščionybė|krikščionių]] šventė, pritaikyta prie |
'''Velykos''' arba '''Šventos Velykos''' – [[Krikščionybė|krikščionių]] šventė, pritaikyta prie ssdajhdssagsgdsanbadsfbdsasfhdskrikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį. Kai kurių supratimu svarbiausia yradhhajjsag bsabgasimo diena, nes būtent mirdamas [[Kristus]] išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmes. |
||
[[Vaizdas:Marguciai2. 2007-04-21.jpg|thumb|right|250px|[[Velykų margučiai|Lietuviški Velykų margučiai]]]] |
|||
Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį. Kai kurių supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties, o ne prisikėlimo diena, nes būtent mirdamas [[Kristus]] išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmes. |
|||
Velykos, kaip ir kitos krikščioniškos šventės, yra perėmę pagoniškų elementų, pvz., Velykų kiaušiniai, Velykų zuikiai, Velykų bobutė, Vėlykė. |
Velykos, kaip ir kitos krikščioniškos šventės, yra perėmę pagoniškų elementų, pvz., Velykų kiaušiniai, Velykų zuikiai, Velykų bobutė, Vėlykė. |
||
Eilutė 7: | Eilutė 5: | ||
== Velykų data == |
== Velykų data == |
||
'''Velykų datos 2003–2020''':<br /> |
'''Velykų datos 2003–2020''':<br /> |
||
⚫ | '''[[2003|20dfdsjhnaba]]'''švenčiama iškilminga „nakties, šviesesnės už dieną“ [[liturgija]], bažnyčiose susirinkę tikintieji apšviečia aplinką savo atsineštomis uždegtomis žvakėmis. Šios nakties apeigų prasmė – prisipažinti esant kaltiems ir savo kaltėje, tamsybėje, pamatyti tikrąją šviesą, kuri nėra pastebima būnant dienoje, viduje manant, kad nesame nusidėję. Šių apeigų metu skaitoma ypač daug Šventojo Rašto ištraukų, kuriose pranašaujamas Mesijo atėjimas ir visus žmones atpirksianti dieviška, atsiduodanti meilė, giedamos psalmės.sdjsjhdsnndshio kulminacija – prisikėlimo žinia. Nuo šio momento galima vėl groti [[vargonai]]s, kas katalikų bažnyčiose yra draudžiama per Didįjį Tridienį. |
||
'''[[2003]]:''' [[balandžio 20]] (Rytų: [[balandžio 27]]) |
|||
<br />'''[[2004]]:''' [[balandžio 11]] |
|||
<br />'''[[2005]]:''' [[kovo 27]] (Rytų: [[gegužės 1]]) |
|||
<br />'''[[2006]]:''' [[balandžio 16]] (Rytų: [[balandžio 23]]) |
|||
<br />'''[[2007]]:''' [[balandžio 20]] |
|||
<br />'''[[2008]]:''' [[kovo 23]] (Rytų: [[balandžio 27]]) |
|||
<br />'''[[2009]]:''' [[balandžio 12]] (Rytų: [[balandžio 19]]) |
|||
<br />'''[[2010]]:''' [[balandžio 4]] |
|||
<br />'''[[2011]]:''' [[balandžio 24]] |
|||
<br />'''[[2012]]:''' [[balandžio 8]] |
|||
<br />'''[[2013]]:''' [[kovo 31]] |
|||
<br />'''[[2014]]:''' [[balandžio 20]] |
|||
<br />'''[[2015]]:''' [[balandžio 5]] |
|||
<br />'''[[2016]]:''' [[kovo 27]] |
|||
<br />'''[[2017]]:''' [[balandžio 16]] |
|||
<br />'''[[2018]]:''' [[balandžio 1]] |
|||
<br />'''[[2019]]:''' [[balandžio 21]] |
|||
<br />'''[[2020]]:''' [[balandžio 12]] |
|||
Velykos nėra švenčiamos fiksuotą metų dieną pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. Jų data priderinta prie žydų šventės, kurios data nustatoma pagal mėnulio kalendorių. |
|||
Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario [[lygiadienis|lygiadienio]]. |
|||
Taigi Velykų data įvairiais metais gali kisti nuo [[kovo 22]] iki [[balandžio 25]] dienos. |
|||
== Velykų liturgija == |
|||
⚫ | |||
[[Vaizdas:Pievenu velykzydziai.2007-04-08.jpg|thumb|right|250px|[[Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia|Pievėnų bažnyčioje]] išlikęs vienintelis Europoje tetralizuotas velykžydžių budėjimas]] |
[[Vaizdas:Pievenu velykzydziai.2007-04-08.jpg|thumb|right|250px|[[Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia|Pievėnų bažnyčioje]] išlikęs vienintelis Europoje tetralizuotas velykžydžių budėjimas]] |
||
== Papročiai == |
== Papročiai == |
||
Dalis Velykų papročių – eiti anksti ryte į bažnyčią, eiti aplink bažnyčią paminint Kristaus nueitą kančių kelią ir pan. – tai krikščionybės suformuoti papročiai. |
Dalis Velykų papročių – eiti anksti ryte į bažnyčią, eiti aplink bažnyčią paminint Kristaus nueitą kančių kelią ir pan. – tai krikščionybės suformuoti papročiai. |
||
⚫ | |||
⚫ | |||
== Pavadinimo kilmė == |
== Pavadinimo kilmė == |
16:50, 6 balandžio 2014 versija
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, pritaikyta prie ssdajhdssagsgdsanbadsfbdsasfhdskrikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį. Kai kurių supratimu svarbiausia yradhhajjsag bsabgasimo diena, nes būtent mirdamas Kristus išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmes.
Velykos, kaip ir kitos krikščioniškos šventės, yra perėmę pagoniškų elementų, pvz., Velykų kiaušiniai, Velykų zuikiai, Velykų bobutė, Vėlykė.
Velykų data
Velykų datos 2003–2020:
20dfdsjhnabašvenčiama iškilminga „nakties, šviesesnės už dieną“ liturgija, bažnyčiose susirinkę tikintieji apšviečia aplinką savo atsineštomis uždegtomis žvakėmis. Šios nakties apeigų prasmė – prisipažinti esant kaltiems ir savo kaltėje, tamsybėje, pamatyti tikrąją šviesą, kuri nėra pastebima būnant dienoje, viduje manant, kad nesame nusidėję. Šių apeigų metu skaitoma ypač daug Šventojo Rašto ištraukų, kuriose pranašaujamas Mesijo atėjimas ir visus žmones atpirksianti dieviška, atsiduodanti meilė, giedamos psalmės.sdjsjhdsnndshio kulminacija – prisikėlimo žinia. Nuo šio momento galima vėl groti vargonais, kas katalikų bažnyčiose yra draudžiama per Didįjį Tridienį.
Papročiai
Dalis Velykų papročių – eiti anksti ryte į bažnyčią, eiti aplink bažnyčią paminint Kristaus nueitą kančių kelią ir pan. – tai krikščionybės suformuoti papročiai.
- Likę papročiai – marginti kiaušiniai, lalavimai ir kt. – kilę iš pagonių pavasario gamtos atgimimo šventės.
Pavadinimo kilmė
Lietuvių kalbos žodžio Velykos etimologija sietina su daugelyje slavų kalbų, išskyrus rusų, naudojamu žodžių junginiu, kurio reikšmė yra didžioji diena/naktis: Великдень (ukrainiečių), Великден (bulgarų), Вялікдзень (baltarusių), Wielkanoc (lenk.), Velikonoce (čekų), Velikanoč (slovėnų). Latvių kalboje slaviškas skolinys „didžiosios dienos“ tapo Lieldienas. Europoje daugumoje kalbų Velykos vadinamos žodžiais, kurių etimologinė kilmė siejama su hebrajų k. žodžiu pesach, reiškiančiu izraelitų išėjimo iš Egipto minėjimo šventę pagal Senajį Testamentą, gr. Pascha, (Πάσχα), italų pasqua, isp. pascua, prancūzų pâques, rusų пасха, rumunų paşti, švedų påsk, ol. pasen, suomių pääsiäinen. Kai kas Lietuvoje bando sieti Velykų pavadinimą su žodžiu vėlė, tačiau su lingvistika ir žodžių etimologija tai neturi nieko bendra.
Nuorodos
- Velykos
- Velykų lalavimai
- Velykų simbolika
- Velykiniai atvirukai iš 42 šalių
- Velykų datos kalkuliatorius
Tradicinės Lietuvos krikščionių kalendorinės šventės | |
---|---|
Adventas · Kūčios · Kalėdos · Trys karaliai · Mėsiedas · Grabnyčios · Užgavėnės · Pelenų diena · Gavėnia · Verbų sekmadienis · Didžioji savaitė · Velykos · Atvelykis · Šeštinės · Sekminės · Devintinės · Žolinė · Vėlinės Svarbesnės šventųjų dienos: Kazimierinės (03.04) · Juozapinės (03.19) · Šv. Stanislovas (04.11) · Jurginės (04.23) · Joninės (06.24) · Petrinės ir Povilinės (06.29) · Šv. Rokas (08.16) · Šv. Baltramiejus (08.24) · Mykolinės (09.29) · Visi šventieji (11.01) · Šv. Martynas (11.11) | |
Tradicinės lietuvių šventės | |
Žiemos saulėgrįža · Kūčios · Pusiaužiemis · Užgavėnės · Rasos · Žolinė · Ilgės |
Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA