Fudzianas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: jv:Fujian |
|||
Eilutė 32: | Eilutė 32: | ||
[[Vaizdas:Mosque in Quanzhou, Fujian, China.jpg|thumb|250px|right|[[Mečetė]] Čiuandžou mieste]] |
[[Vaizdas:Mosque in Quanzhou, Fujian, China.jpg|thumb|250px|right|[[Mečetė]] Čiuandžou mieste]] |
||
'''Fudzianas''' ( |
'''Fudzianas''' ({{zh福建|Fújiàn}}) – provincija [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos]] pietrytinėje pakrantėje. Plotas – 121,4 tūkst. km², 36 mln. gyventojų (2009). Sostinė – [[Fudžou]]. Tai viena labiausiai klestinčių Kinijos provincijų. |
||
Provincijos vardas kilo iš dviejų miestų |
Provincijos vardas kilo iš dviejų miestų – [[Fudžou]] ir [[Dzianou]] – pavadinimų kombinacijos. Pradėtas vartoti valdant [[Tang dinastija|Tang dinstijai]]. |
||
== Administracinis suskirstymas == |
== Administracinis suskirstymas == |
||
Eilutė 52: | Eilutė 52: | ||
== Geografija == |
== Geografija == |
||
Provincija kalnuota, tradiciškai ji apibūdinama kaip turinti „Aštuonias dalis kalnų, vieną dalį vandens ir vieną dalį dirbamos žemės“ (八山一水一分田). Šiaurės vakarai yra aukščiau virš jūros lygio. Aukščiausias Fudziano taškas |
Provincija kalnuota, tradiciškai ji apibūdinama kaip turinti „Aštuonias dalis kalnų, vieną dalį vandens ir vieną dalį dirbamos žemės“ (八山一水一分田). Šiaurės vakarai yra aukščiau virš jūros lygio. Aukščiausias Fudziano taškas – Huang-gango viršukalnė [[U-i kalnai|U-i]] (''Wuyi'') kalnuose (2157 m). |
||
Rytuose prieina prie Rytų Kinijos jūros, pietuose |
Rytuose prieina prie [[Rytų Kinijos jūra|Rytų Kinijos jūros]], pietuose – prie [[Pietų Kinijos jūra|Pietų Kinijos jūros]], pietryčiuose – prie [[Taivano sąsiauris|Taivano sąsiaurio]]. Pakrantėje daug įlankų, salų. Didžiausios salos: [[Kinmenas]] (kontroliuojama Kinijos Respublikos), Haitanas, Nanri. |
||
Per šiaurinį ir centrinį Fudzianą teka |
Per šiaurinį ir centrinį Fudzianą teka [[Mindziangas (Fudzianas)|Min]] upė (''Min Jiang''). Kitos upės – Dzinas (''Jinjiang'') ir Dzioulongas (''Jiulong''). Daug skardžių, sraunumų. |
||
Fudzianą nuo Taivano skiria 180 |
Fudzianą nuo Taivano skiria 180 km pločio Taivano sąsiauris. |
||
Fudziano klimatas subtropinis, žiemos šiltos. Sausio mėnesį pakrantėse būna vidutiniškai 7-10 °C, aukštumose |
Fudziano klimatas subtropinis, žiemos šiltos. Sausio mėnesį pakrantėse būna vidutiniškai 7-10 °C, aukštumose – 6-8 °C. Vasarą karšta, didelė [[taifūnas|taifūnų]] grėsmė. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 1400–2000 mm. |
||
Ribojasi su [[Džedziangas|Džedziango]] provincija šiaurėje, [[Dziangsi]] vakaruose ir [[Guangdongas|Guangdongu]] pietuose. |
Ribojasi su [[Džedziangas|Džedziango]] provincija šiaurėje, [[Dziangsi]] vakaruose ir [[Guangdongas|Guangdongu]] pietuose. |
||
Didžiausi provincijos miestai |
Didžiausi provincijos miestai – [[Fudžou]], [[Siamenas]] (Amojus), Čiuandžou, Džangdžou ir Putianas. Siamenas buvo vienas pirmųjų Kinijos miestų, klasifikuotų kaip [[Laisvoji ekonominė zona]]. |
||
== Kultūra == |
== Kultūra == |
||
Fudzianas |
Fudzianas – lingvistiškai labai marga vietovė. Tai nulėmė kalnai ir įvairios migracijos bangos. Vietiniai dialektai gali būti nesuprantami žmonių, gyvenančių 10 km toliau. Tą mini ir posakis „nuvažiavus penketą mylių Fudziane, pasikeis kultūra, nuvažiavus dešimtį – pasikeis kalba“. Oficiali kalba yra [[mandarinų kalba|bendrinė kinų]]. [[Čing dinastija|Čing]] laikais Fudziano prekeiviai naudojo ir pidžin-anglų kalbą, tačiau dabar ji ten jau išnykusi. |
||
Fudziane |
Fudziane išsivystė dvi skirtingos subkultūros. Šiaurės Min kultūros centras yra Fudžou. Čia anksti priimtas [[budizmas]], jaučiamas japonų [[Japonijos kultūra|kultūros]], [[japonų virtuvė|virtuvės]] poveikis. Pietų Min kultūra telkiasi Siameno–Čiuandžou–Džangdžou regione, ją veikė Pietryčių Azijos įtaka. Kiekviena šių kultūrų turi savo tradicines operas, balades. |
||
Atskiri Fudziano regionai turi savitas kinų operos formas: Mindziu (Minju – Fudziano opera) populiari aplink Fudžou; Gaodziasi (''Gaojiaxi'') |
Atskiri Fudziano regionai turi savitas kinų operos formas: Mindziu (''Minju'' – Fudziano opera) populiari aplink Fudžou; Gaodziasi (''Gaojiaxi'') – apie Dzindziangą ir Čiuandžou; Siangdziu (''Xiangju'') – aplink Džangdžou; Fudzian Nančiu (''Fujian Nanqu'') – pietuose, Pusiansi (''Puxianxi'') – ties Putianu ir Sianjou sritimi. |
||
Fudziano virtuvėje dominuoja jūros produktai. Garsiausias patiekalas |
Fudziano virtuvėje dominuoja jūros produktai. Garsiausias patiekalas – Fotiaočiang (''Fotiaoqiang'', pažodžiui – „Buda šoka per sieną“). |
||
Iš Fudziano atsiradę daug garsių arbatos rūšių, tarp jų |
Iš Fudziano atsiradę daug garsių arbatos rūšių, tarp jų [[ulongas]], U-i Janča, Fudžou jazminaičių arbata. Anglų kalbos žodis „tea“ (arbata) paimtas iš Siameno dialekto. |
||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
20:18, 30 lapkričio 2012 versija
Fujian 福建省 | |
---|---|
Valstybė | Kinija |
Administracinis centras | Fuzhou |
Prefektūros | 9 |
Gubernatorius | Huang Xiaojing |
KKP komiteto sekretorius | Lu Zhangong |
Gyventojų | 36 040 000 |
Plotas | 121,400 km² |
Tankumas | 296 870 žm./km² |
ISO 3166-2 | CN-35 |
Tinklalapis | [1] |
Vikiteka | FujianVikiteka |
Fudzianas (Šablonas:Zh福建) – provincija Kinijos pietrytinėje pakrantėje. Plotas – 121,4 tūkst. km², 36 mln. gyventojų (2009). Sostinė – Fudžou. Tai viena labiausiai klestinčių Kinijos provincijų.
Provincijos vardas kilo iš dviejų miestų – Fudžou ir Dzianou – pavadinimų kombinacijos. Pradėtas vartoti valdant Tang dinstijai.
Administracinis suskirstymas
Provincija skirstoma į 9 prefektūrų lygmens miestus:
- Fudžou (福州市 Fúzhōu Shì)
- Siamenas (厦门市 Xiàmén Shì)
- Džangdžou (漳州市 Zhāngzhōu Shì)
- Čiuandžou (泉州市 Quánzhōu Shì)
- Sanmingas (三明市 Sānmíng Shì)
- Putianas (莆田市 Pútián Shì)
- Nanpingas (南平市 Nánpíng Shì)
- Longjanas (龙岩市 Lóngyán Shì)
- Ningde (宁德市 Níngdé Shì)
Dalį salų, priklausančių provincijai, po Kinijos pilietinio karo de facto valdo Kinijos respublika. Taigi paraleliai egzistuoja dvi Fudziano provincijos.
Geografija
Provincija kalnuota, tradiciškai ji apibūdinama kaip turinti „Aštuonias dalis kalnų, vieną dalį vandens ir vieną dalį dirbamos žemės“ (八山一水一分田). Šiaurės vakarai yra aukščiau virš jūros lygio. Aukščiausias Fudziano taškas – Huang-gango viršukalnė U-i (Wuyi) kalnuose (2157 m).
Rytuose prieina prie Rytų Kinijos jūros, pietuose – prie Pietų Kinijos jūros, pietryčiuose – prie Taivano sąsiaurio. Pakrantėje daug įlankų, salų. Didžiausios salos: Kinmenas (kontroliuojama Kinijos Respublikos), Haitanas, Nanri.
Per šiaurinį ir centrinį Fudzianą teka Min upė (Min Jiang). Kitos upės – Dzinas (Jinjiang) ir Dzioulongas (Jiulong). Daug skardžių, sraunumų.
Fudzianą nuo Taivano skiria 180 km pločio Taivano sąsiauris.
Fudziano klimatas subtropinis, žiemos šiltos. Sausio mėnesį pakrantėse būna vidutiniškai 7-10 °C, aukštumose – 6-8 °C. Vasarą karšta, didelė taifūnų grėsmė. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 1400–2000 mm.
Ribojasi su Džedziango provincija šiaurėje, Dziangsi vakaruose ir Guangdongu pietuose.
Didžiausi provincijos miestai – Fudžou, Siamenas (Amojus), Čiuandžou, Džangdžou ir Putianas. Siamenas buvo vienas pirmųjų Kinijos miestų, klasifikuotų kaip Laisvoji ekonominė zona.
Kultūra
Fudzianas – lingvistiškai labai marga vietovė. Tai nulėmė kalnai ir įvairios migracijos bangos. Vietiniai dialektai gali būti nesuprantami žmonių, gyvenančių 10 km toliau. Tą mini ir posakis „nuvažiavus penketą mylių Fudziane, pasikeis kultūra, nuvažiavus dešimtį – pasikeis kalba“. Oficiali kalba yra bendrinė kinų. Čing laikais Fudziano prekeiviai naudojo ir pidžin-anglų kalbą, tačiau dabar ji ten jau išnykusi.
Fudziane išsivystė dvi skirtingos subkultūros. Šiaurės Min kultūros centras yra Fudžou. Čia anksti priimtas budizmas, jaučiamas japonų kultūros, virtuvės poveikis. Pietų Min kultūra telkiasi Siameno–Čiuandžou–Džangdžou regione, ją veikė Pietryčių Azijos įtaka. Kiekviena šių kultūrų turi savo tradicines operas, balades.
Atskiri Fudziano regionai turi savitas kinų operos formas: Mindziu (Minju – Fudziano opera) populiari aplink Fudžou; Gaodziasi (Gaojiaxi) – apie Dzindziangą ir Čiuandžou; Siangdziu (Xiangju) – aplink Džangdžou; Fudzian Nančiu (Fujian Nanqu) – pietuose, Pusiansi (Puxianxi) – ties Putianu ir Sianjou sritimi.
Fudziano virtuvėje dominuoja jūros produktai. Garsiausias patiekalas – Fotiaočiang (Fotiaoqiang, pažodžiui – „Buda šoka per sieną“).
Iš Fudziano atsiradę daug garsių arbatos rūšių, tarp jų ulongas, U-i Janča, Fudžou jazminaičių arbata. Anglų kalbos žodis „tea“ (arbata) paimtas iš Siameno dialekto.
Nuorodos
Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos | |
---|---|
Provincijos: Anhujus | Činghajus | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šaansi | Šansi | Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas |