Julijonas Steponavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Bearas (aptarimas | indėlis)
rv
DYGLYS (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 32: Eilutė 32:


[[1999 m.]] apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinu.
[[1999 m.]] apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinu.


2011 m. spalio 23 d. Žagarės šv. apašt. Petro ir Povilo parapijoje buvo švenčiamos Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponavičiaus 100-osios gimimo metinės. Šiame minėjime dalyvavo Lietuvos Katalikų bažnyčios vyskupai, kunigai, tikintieji, valdžios atstovai. Šv. Mišių metu giedojo Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkasis choras „Schola Gregoriana Vilnensis“, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės
bažnyčios grigališkojo choralo studija „Schola Cantorum De Regina Pacis“ ir kitų miestų chorai.
Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje Šiaulių vyskupo buvo pašventintas Žagarės klebono Mariaus Dyglio iniciatyva pastatytas Akmeninio Rūpintojėlio koplystulpis Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponavičiaus apaštalavimui atminti.


{{start box}}
{{start box}}
Eilutė 47: Eilutė 52:
== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
* [http://vilnius.lcn.lt/istorija/valde/steponavicius/ vilnius.lcn.lt/istorija/valde/steponavicius]
* [http://vilnius.lcn.lt/istorija/valde/steponavicius/ vilnius.lcn.lt/istorija/valde/steponavicius]
J. Boruta SJ, Arkivyskupas Julijonas Steponavičius (1911-1936-1955-1991) // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. - T. 19. P. 616.


{{DEFAULTSORT:Steponavičius, Julijonas}}
{{DEFAULTSORT:Steponavičius, Julijonas}}

12:26, 29 spalio 2012 versija

Julijonas Steponavičius
Gimė 1911 m. spalio 18 d.
Miciūnų kaime, Gervėčių parapija, dabartinėje Baltarusijoje
Mirė 1991 m. birželio 18 d. (79 metai)
Vilniuje
Vaizdas:Julijonas Steponavicius in the Church of St Casimir.JPG
Atminimo lenta Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje

Julijonas Steponavičius (1911 m. spalio 18 d. Miciūnų kaime, Gervėčių parapija, dabartinėje Baltarusijoje1991 m. birželio 18 d. Vilniuje) – Vilniaus arkivyskupas.

Biografija

Baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją. 1930 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. 1936 m. įšventintas kunigu. Vikaravo Rodūnėje, ten lenkų valdžios persekiotas.

Nuo 1939 m. dirbo klebonu Palūšėje, Naujajame Daugėliškyje, Adutiškyje. 1955 m. popiežiaus Pijaus XII nominavo jį tituliniu Antarados vyskupu ir vyskupo Kazimiero Paltaroko augziliaru; Julijonas Steponavičius persikėlė į Vilnių.

1957 m. apaštališkasis administratorius, turintis rezidencinio vyskupo teises. Įgaliojimus pradėjo vykdyti 1958 m. sausio 3 d. Nepaklusęs LTSR partinių organizacijų reikalavimams uždrausti jaunimui dalyvauti religinėje veikloje, 1961 m. turėjo persikelti į Žagarę.

1961 m. m. sausio 18 dieną, Religijos reikalų tarybos įgaliotinio J. Rugienio reikalavimu vyskupas J. Steponavičius ištremiamas į Žagarę. Joniškio rajono Vykdomasis komitetas jam operatyviai buvo paruošęs A. Ždanovo g. 5 (dabar P. Avižonio g. 5) trijų kambarių butą su paslėpta pasiklausymo aparatūra. Šalia, antrajame aukšte, gyveno tuometiniam saugumui dirbusi šeima, nuolat perdavinėjusi žinias. 34 kv. m komunalinis butas buvo įrengtas avariniame name, be patogumų. Pagrindinės ištrėmimo priežastys – nepaklusnumas sovietų valdžiai: nesutiko bendradarbiauti, nedraudė jaunimui dalyvauti religinėje veikloje

1988 m. gruodžio 28 d. leista eiti Vilniaus arkivyskupijos apaštališkojo administratoriaus pareigas. 1989 m. vasario 7 d. popiežiaus Jono Pauliaus II pakėlė arkivyskupu ir paskyrė Vilniaus arkivyskupijos ordinaru.

Arkivyskupas Julijonas Steponavičius mirė Vilniuje 1991 m. birželio 18 d., palaidotas Vilniaus arkikatedros bazilikos Tremtinių koplyčioje.

1999 m. apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinu.


2011 m. spalio 23 d. Žagarės šv. apašt. Petro ir Povilo parapijoje buvo švenčiamos Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponavičiaus 100-osios gimimo metinės. Šiame minėjime dalyvavo Lietuvos Katalikų bažnyčios vyskupai, kunigai, tikintieji, valdžios atstovai. Šv. Mišių metu giedojo Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkasis choras „Schola Gregoriana Vilnensis“, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios grigališkojo choralo studija „Schola Cantorum De Regina Pacis“ ir kitų miestų chorai. Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje Šiaulių vyskupo buvo pašventintas Žagarės klebono Mariaus Dyglio iniciatyva pastatytas Akmeninio Rūpintojėlio koplystulpis Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponavičiaus apaštalavimui atminti.

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Prieš tai:
Kazimieras Paltarokas
Panevėžio vyskupas

19581960
Po to:
Paulius Šidlauskas
Prieš tai:
Kazimieras Paltarokas
Vilniaus arkivyskupas
19581961 19891991
Po to:
Česlovas Krivaitis

Nuorodos

J. Boruta SJ, Arkivyskupas Julijonas Steponavičius (1911-1936-1955-1991) // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. - T. 19. P. 616.