Kartagina: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 36°51′30″ š. pl. 10°19′50″ r. ilg. / 36.85833°š. pl. 10.33056°r. ilg. / 36.85833; 10.33056
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2+) (robotas Keičiama: id:Qart Hadast
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Sen miestas
[[Vaizdas:Carthage location.png|thumb|Kartagina žemėlapyje]]
| pavadinimas = Kartagina
'''Kartagina''' ({{lot|Carthago}}, iš finikiečių ''Kart-Hadasht'' – „Naujasis miestas“; dabar '''Kartažas''') – [[finikiečiai|finikiečių]] įkurtas miestas-valstybė Šiaurės [[Afrika|Afrikoje]] (dabartiniame [[Tunisas|Tunise]]), vėliau tapęs [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] prekybos centru. Įkurta [[825 m. pr. m. e.]] Ypač Kartagina sustiprėjo apie [[IV a. pr. m. e.]]
| nacionalinis pavadinimas = Qart-ḥadašt
| vaizdas = Ruines de Carthage.jpg
| vaizdo plotis = 260
| vaizdo info = Kartaginos griuvėsiai
| herbas =
| herbo plotis =
| herbo info =
| žeml = Tunisas
| žeml plotis = 160
| žeml info =
|PL=36|PM=51|PS=30|NS=N|IL=10|IM=19|IS=50|EW=E
| pilnas pavadinimas =
| vieta = [[Tuniso vilaja]], [[Tunisas]]
| regionas = [[Magribas]]
| plotas =
| statytojas = [[Didonė]]
| medžiaga =
| pastatytas =
| sugriautas = [[146 m. pr. m. e.]]
| laikotarpis = [[antika]]
| tauta = [[pūnai]] ([[finikiečiai]], [[berberai]])
| valdovai =
| kasinėjimai = nuo XIX a. vid.
| žvalgytas =
| tirtas =
| vikiteka = Category:Carthage
| UNESCO id = 37
}}
'''Kartagina''' ({{lot|Carthago}}, iš finikiečių ''Qart-ḥadaš'' – „Naujasis miestas“; dabar '''Kartažas''' ({{ar|قرطاج‎|Qarṭāj}}) – [[finikiečiai|finikiečių]] įkurtas miestas-valstybė Šiaurės [[Afrika|Afrikoje]] (dabartiniame [[Tunisas|Tunise]]), vėliau tapęs [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] prekybos centru. Įkurta [[825 m. pr. m. e.]] Ypač Kartagina sustiprėjo apie [[IV a. pr. m. e.]]


== Kartaginos įtakos plėtimas ==
== Kartaginos įtakos plėtimas ==
Eilutė 7: Eilutė 36:


== Pūnų karai. Kartaginos valstybės likimas ==
== Pūnų karai. Kartaginos valstybės likimas ==
[[Vaizdas:Ruines de Carthage.jpg|thumb|Kartaginos griuvėsiai]]
[[264 m. pr. m. e.|264]]-[[241 m. pr. m. e.]] Kartagina su Roma kariavo Pirmajame Pūnų kare. Karo priežastis – Kartagina užpuolė Romai priklausiusią Sicilijos dalį. Kartagina šį karą pralaimėjo ir turėjo sumokėti Romai didelę [[kontribucija|kontribuciją]].
[[264 m. pr. m. e.|264]]-[[241 m. pr. m. e.]] Kartagina su Roma kariavo Pirmajame Pūnų kare. Karo priežastis – Kartagina užpuolė Romai priklausiusią Sicilijos dalį. Kartagina šį karą pralaimėjo ir turėjo sumokėti Romai didelę [[kontribucija|kontribuciją]].
[[III a. pr. m. e.]] Kartagina vėl sustiprėjo. Buvo surengti pergalingi ekspansiniai žygiai į Ispaniją, užimta teritorijų iki Ibero upės. Žymiausieji kariniai vadai buvo [[Hasdrubalas]] ir [[Hanibalas]].
[[III a. pr. m. e.]] Kartagina vėl sustiprėjo. Buvo surengti pergalingi ekspansiniai žygiai į Ispaniją, užimta teritorijų iki Ibero upės. Žymiausieji kariniai vadai buvo [[Hasdrubalas]] ir [[Hanibalas]].
Eilutė 16: Eilutė 45:
Nors ir sunkiai, bet Kartagina vėl atsigavo. Romėnams tai nepatiko ir jie pradėjo [[Trečiasis Pūnų karas|Trečiąjį Pūnų karą]] ([[149 m. pr. m. e.|149]]–[[146 m. pr. m. e.]]). Kartagina pralaimėjo, romėnai sugriovė [[sostinė|sostinę]], gyventojus išvarė į vergiją.
Nors ir sunkiai, bet Kartagina vėl atsigavo. Romėnams tai nepatiko ir jie pradėjo [[Trečiasis Pūnų karas|Trečiąjį Pūnų karą]] ([[149 m. pr. m. e.|149]]–[[146 m. pr. m. e.]]). Kartagina pralaimėjo, romėnai sugriovė [[sostinė|sostinę]], gyventojus išvarė į vergiją.


Sužlugdyta Kartagina tapo Romos [[provincija]], dalis žemių parduota [[Numidija]]i.
Sužlugdyta Kartagina tapo Romos [[provincija]], dalis žemių parduota [[Numidija]]i.
Romos valdymo metais Kartaginoje vyko prekyba, buvo svarbus miestas.
Romos valdymo metais Kartaginoje vyko prekyba, buvo svarbus miestas.
Vakarų Romos imperijai žlungant, Kartaginos vietoje [[vandalai]] įkūrė savo karalystę.
Vakarų Romos imperijai žlungant, Kartaginos vietoje [[vandalai]] įkūrė savo karalystę.
Eilutė 23: Eilutė 52:


Įstatymus leido vadinamoji Dešimties taryba (nuo V a. vidurio ji pakeista Trisdešimties taryba). Kartu šalį valdė ir 300 Seniūnų taryba bei du aukščiausieji pareigūnai sufetai. Taip pat veikė mažai galios turėjęs Tautos susirinkimas.
Įstatymus leido vadinamoji Dešimties taryba (nuo V a. vidurio ji pakeista Trisdešimties taryba). Kartu šalį valdė ir 300 Seniūnų taryba bei du aukščiausieji pareigūnai sufetai. Taip pat veikė mažai galios turėjęs Tautos susirinkimas.

{{Commons|Carthage}}


[[Kategorija:Istoriniai miestai]]
[[Kategorija:Istoriniai miestai]]

22:07, 5 spalio 2012 versija

Kartagina
Qart-ḥadašt

Kartaginos griuvėsiai
Kartagina
Kartagina
Koordinatės 36°51′30″ š. pl. 10°19′50″ r. ilg. / 36.85833°š. pl. 10.33056°r. ilg. / 36.85833; 10.33056
Vieta Tuniso vilaja, Tunisas
Regionas Magribas
Istorija
Statytojas Didonė
Sugriautas 146 m. pr. m. e.
Laikotarpis antika
Tauta pūnai (finikiečiai, berberai)
Informacija
Kasinėjimų datos nuo XIX a. vid.
Vikiteka VikitekaVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 37

Kartagina (lot. Carthago, iš finikiečių Qart-ḥadaš – „Naujasis miestas“; dabar Kartažas (arab. قرطاج‎ = Qarṭāj) – finikiečių įkurtas miestas-valstybė Šiaurės Afrikoje (dabartiniame Tunise), vėliau tapęs Viduržemio jūros prekybos centru. Įkurta 825 m. pr. m. e. Ypač Kartagina sustiprėjo apie IV a. pr. m. e.

Kartaginos įtakos plėtimas

Kai finikiečiai įkūrė Kartaginą, šis miestas ne kuo tesiskyrė nuo kitų. Tačiau dėl geros geografinės padėties Kartaginoje vykdavo intensyvi prekyba, todėl miestas turtėjo. Šalies karinė galia taip pat augo. VII-VI a. pr. m. e. Kartagina pavergė dalį Šiaurės Afrikos, pietų Ispaniją ir Viduržemio jūros salų. Užimtose teritorijose Kartagina įkurdavo tam tikrų prekybinių kolonijų, bet jos buvo sukurtos tik stiprinti metropolijos galią. III a. pr. m. e. Kartagina kovojo su Sirakūzais dėl Sicilijos. Kartaginiečiams laimėjus karą, visa Sicilija (išskyrus Sirakūzus) buvo pajungta. Tačiau 264 m. pr. m. e. Kartaginai užpuolus Romos valdomą Sicilijos dalį, prasidėjo Pirmasis Pūnų karas.

Pūnų karai. Kartaginos valstybės likimas

264-241 m. pr. m. e. Kartagina su Roma kariavo Pirmajame Pūnų kare. Karo priežastis – Kartagina užpuolė Romai priklausiusią Sicilijos dalį. Kartagina šį karą pralaimėjo ir turėjo sumokėti Romai didelę kontribuciją.

III a. pr. m. e. Kartagina vėl sustiprėjo. Buvo surengti pergalingi ekspansiniai žygiai į Ispaniją, užimta teritorijų iki Ibero upės. Žymiausieji kariniai vadai buvo Hasdrubalas ir Hanibalas.

Romai kėlė grėsmę stiprėjanti Kartagina. Abi valstybės varžėsi dėl dominavimo Viduržemio jūroje. Dėl to prasidėjo Antrasis Pūnų karas (218-201 m. pr. m. e.). Kartagina buvo galingesnė, ir vadovaujama Hanibalo jos armija perėjo Alpes ir užėmė Šiaurės Italiją. Bet romėnų karvedys Scipionas Afrikietis išsilaipino Šiaurės Afrikoje ir privertė Hanibalą grįžti. Grįžusį Hanibalą Scipionas sumušė ir laimėjo karą.

Nors ir sunkiai, bet Kartagina vėl atsigavo. Romėnams tai nepatiko ir jie pradėjo Trečiąjį Pūnų karą (149146 m. pr. m. e.). Kartagina pralaimėjo, romėnai sugriovė sostinę, gyventojus išvarė į vergiją.

Sužlugdyta Kartagina tapo Romos provincija, dalis žemių parduota Numidijai. Romos valdymo metais Kartaginoje vyko prekyba, buvo svarbus miestas. Vakarų Romos imperijai žlungant, Kartaginos vietoje vandalai įkūrė savo karalystę.

Kartaginos valdymas

Įstatymus leido vadinamoji Dešimties taryba (nuo V a. vidurio ji pakeista Trisdešimties taryba). Kartu šalį valdė ir 300 Seniūnų taryba bei du aukščiausieji pareigūnai sufetai. Taip pat veikė mažai galios turėjęs Tautos susirinkimas.

Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA